Piligrimyst臈 Romoje moter懦 Ba啪ny膷ios mokytoj懦 ir Europos glob臈j懦 p臈dsakais
Jaunimo jubiliejaus pirmoji stotis 拧e拧tadienio ryt膮 buvo Trinità dei Monti ba啪ny膷ioje. Mi拧iose, kurioms vadovavo arkivyskupas Salvatore Fisichella, 2025 met懦 jubiliejaus rengimo komiteto pirmininkas, pamin臈ta Ba啪ny膷ios mokytoja i拧 Pranc奴zijos, karmelit臈 sesuo K奴dik臈lio J臈zaus ir 艩ventojo Veido Teres臈 i拧 Lizj臈, paskelbta 拧vent膮ja prie拧 拧imt膮 met懦. 艩ios ba啪ny膷ios bendruomen臋 nuo seno globoja Pranc奴zijos valstyb臈.
Antroji stotis: Santa Maria della Vittoria ba啪ny膷ioje, kuri膮 i拧garsino Berninio 1652 m. skulpt奴ra, vaizduojanti Ba啪ny膷ios mokytojos ir mistik臈s i拧 Ispanijos, karmelit臈s vienuol臈s 拧v. Teres臈s Aviliet臈s ekstaz臋. 叠补啪苍测膷颈补 pastatyta karmelit懦 ordinui.
Tre膷ioji stotis skirta 拧v. Editai Stein, Europos glob臈jai, 艩v. Augustino ba啪ny膷ioje Via della Scrofa. 沤yd懦 kilm臈s filosof臈 i拧 Vokietijos ir karmelit臈 vienuol臈 sesuo Edita Stein, kurios vienuolinis vardas 艩ventojo Kry啪iaus Teres臈 Benedikta, naci懦 nu啪udyta Au拧vice. Pasak jos, 鈥瀗iekas taip giliai ne寞siskverb臈 寞 save kaip 拧v. Augustinas savo 滨拧辫补啪颈苍颈尘耻辞蝉别鈥�.
Ketvirtoji stotis: Maria sopra Minerva bazilikoje, kurioje po pagrindiniu altoriumi palaidota 拧v. Kotryna Sieniet臈, Ba啪ny膷ios mokytoja i拧 Italijos, Italijos ir Europos glob臈ja. 艩ventosios am啪inojo poilsio vieta neatsitiktinai parinkta garsioje Romos dominikon懦 ba啪ny膷ioje. Ji paskutiniuosius gyvenimo metus praleido vienuolyne prie bazilikos, jame mir臈 1380 m.
艩e拧toji stotis: 艩v. Brigitos 艩ved臈s ba啪ny膷ioje, pastatytoje vietoje, kur 拧ventoji nuo 1350 met懦 gyveno su Kotryna, savo dukra, kuri sekdama savo motinos pa拧aukimo keliu irgi tapo vienuole. Ba啪ny膷ioje, prie kurios veikia svetingumu gars臈jan膷i懦 brigitie膷i懦 vienuolynas, galima aplankyti patalpas, kuriose gyveno 拧ventoji Europos glob臈ja Brigita, reik拧mingai prisid臈jusi, kad popie啪iai galutinai sugr寞啪t懦 寞 Rom膮 i拧 vadinamosios 鈥濧vinjono nelaisv臈s鈥�, kuri膮 XIV a. buvo pasirink臋 net septyni popie啪iai.
Septintoji ir paskutinioji piligrimyst臈s stotis: 艩v. Cecilijos bazilika U啪tibryje. III a. kankin臈 ir 拧ventoji Cecilija, kurios k奴nas IX a. palaidotas 拧ioje 拧ventov臈je, nuo seno vaizduojama grojanti muzikos instrumentais ir giedanti su angel懦 chorais, nuo XV a. laikoma muzikos glob臈ja. Muzika sieja 拧i膮 拧vent膮j膮 su garsi膮ja viduram啪i懦 拧vent膮ja ir Ba啪ny膷ios mokytoja Hildegarda Bingeniete 鈥� benediktini懦 vienuole i拧 Vokietijos, kompozitore, dailininke, poete, gamtamokslininke, mistike. 艩e拧tadienio popiet臋 piligrimyst臈s dalyviai bazilikoje dalyvavo meditacijoje pagal Hildegardos ra拧tus ir jos sukurt懦 giesmi懦 koncerte, kur寞 atliko 艩v. Cecilijos bazilikos choras. (SAK/Vatican News)
