Piligrimyst? Romoje moter? Ba?ny?ios mokytoj? ir Europos glob?j? p?dsakais
Jaunimo jubiliejaus pirmoji stotis ?e?tadienio ryt? buvo Trinità dei Monti ba?ny?ioje. Mi?iose, kurioms vadovavo arkivyskupas Salvatore Fisichella, 2025 met? jubiliejaus rengimo komiteto pirmininkas, pamin?ta Ba?ny?ios mokytoja i? Prancūzijos, karmelit? sesuo Kūdik?lio J?zaus ir ?ventojo Veido Teres? i? Lizj?, paskelbta ?vent?ja prie? ?imt? met?. ?ios ba?ny?ios bendruomen? nuo seno globoja Prancūzijos valstyb?.
Antroji stotis: Santa Maria della Vittoria ba?ny?ioje, kuri? i?garsino Berninio 1652 m. skulptūra, vaizduojanti Ba?ny?ios mokytojos ir mistik?s i? Ispanijos, karmelit?s vienuol?s ?v. Teres?s Aviliet?s ekstaz?. Ba?ny?ia pastatyta karmelit? ordinui.
Tre?ioji stotis skirta ?v. Editai Stein, Europos glob?jai, ?v. Augustino ba?ny?ioje Via della Scrofa. ?yd? kilm?s filosof? i? Vokietijos ir karmelit? vienuol? sesuo Edita Stein, kurios vienuolinis vardas ?ventojo Kry?iaus Teres? Benedikta, naci? nu?udyta Au?vice. Pasak jos, ?niekas taip giliai ne?siskverb? ? save kaip ?v. Augustinas savo I?pa?inimuose“.
Ketvirtoji stotis: Maria sopra Minerva bazilikoje, kurioje po pagrindiniu altoriumi palaidota ?v. Kotryna Sieniet?, Ba?ny?ios mokytoja i? Italijos, Italijos ir Europos glob?ja. ?ventosios am?inojo poilsio vieta neatsitiktinai parinkta garsioje Romos dominikon? ba?ny?ioje. Ji paskutiniuosius gyvenimo metus praleido vienuolyne prie bazilikos, jame mir? 1380 m.
?e?toji stotis: ?v. Brigitos ?ved?s ba?ny?ioje, pastatytoje vietoje, kur ?ventoji nuo 1350 met? gyveno su Kotryna, savo dukra, kuri sekdama savo motinos pa?aukimo keliu irgi tapo vienuole. Ba?ny?ioje, prie kurios veikia svetingumu gars?jan?i? brigitie?i? vienuolynas, galima aplankyti patalpas, kuriose gyveno ?ventoji Europos glob?ja Brigita, reik?mingai prisid?jusi, kad popie?iai galutinai sugr??t? ? Rom? i? vadinamosios ?Avinjono nelaisv?s“, kuri? XIV a. buvo pasirink? net septyni popie?iai.
Septintoji ir paskutinioji piligrimyst?s stotis: ?v. Cecilijos bazilika U?tibryje. III a. kankin? ir ?ventoji Cecilija, kurios kūnas IX a. palaidotas ?ioje ?ventov?je, nuo seno vaizduojama grojanti muzikos instrumentais ir giedanti su angel? chorais, nuo XV a. laikoma muzikos glob?ja. Muzika sieja ?i? ?vent?j? su garsi?ja viduram?i? ?vent?ja ir Ba?ny?ios mokytoja Hildegarda Bingeniete – benediktini? vienuole i? Vokietijos, kompozitore, dailininke, poete, gamtamokslininke, mistike. ?e?tadienio popiet? piligrimyst?s dalyviai bazilikoje dalyvavo meditacijoje pagal Hildegardos ra?tus ir jos sukurt? giesmi? koncerte, kur? atliko ?v. Cecilijos bazilikos choras. (SAK/Vatican News)
