杏MAP导航

罢臇痴础厂

Mons. Adolfas Gru拧as

Da啪nai 拧is J臈zaus palyginimas vadinamas 鈥濫vangelijos 拧irdimi鈥�, 鈥濫vangelija Evangelijoje鈥溾�� Sakytume, Vie拧pats j寞 pasak臈, nor臈damas radikaliai pakeisti m奴s懦 po啪i奴r寞 寞 Diev膮. J臈zus bus pasmerktas b奴tent u啪 tai, kad atskleid臈 tok寞 Dievo veid膮, kokio iki tol niekas n臈 nedr寞so 寞sivaizduoti. Drauge tai ir pastoracinis pamokymas, kaip reikia priimti paklydusius, nusid臈j臈lius鈥�

T臈vas turi du s奴nus. Vien膮 dien膮 jaunesnysis i拧eina i拧 nam懦, ta膷iau reikalauja i拧 t臈vo savo palikimo dalies, tarsi t臈vas jau b奴t懦 mir臋s. Tikriausiai s奴nus ne itin gerb臈 savo t臈v膮. Ta膷iau t臈vas jam nusileid啪ia, dalijasi savo turtu ir i拧leid啪ia.

Vyresnysis brolis lieka, tvirtai 寞sikib臋s savo pareig懦, nam懦 ir darbo. Pana拧u, kad ir jis taip pat netur臈jo geros nuomon臈s apie t臈v膮. Jis jam buvo 啪mogus, kuris 寞sakin臈ja, kuriam reikia paklusti, bet kurio negalima myl臈ti. Vyresnysis s奴nus pakl奴sta t臈vui ne i拧 meil臈s, bet i拧 pareigos, atsisakydamas laisv臈s d臈l iliuzin臈s i拧tikimyb臈s. Abu s奴n奴s skiriasi vienas nuo kito tuo, kaip i拧gyvena savo santyk寞 su t臈vu, ta膷iau i拧 ties懦 jie yra siaubingai pana拧奴s.

Palyginime abu broliai niekada nesusitinka. Vyresnysis, apimtas nuoskaudos, niekada nevadina jaunesniojo broliu, bet, jam sugr寞啪us, kreipiasi 寞 t臈v膮 lediniu tonu: 鈥炁爄tas tavo s奴nus, prarij臋s tav膮j寞 turt膮 su kek拧臈mis鈥�. Ar girdime 拧iuose 啪od啪iuose neapykant膮? Be to, kas vyresniajam pasak臈, kad brolis visk膮 i拧leido prostitut臈ms?

Abu s奴n奴s turi i拧kreipt膮 po啪i奴r寞 寞 savo t臈v膮, kaip ir mes da啪nai turime i拧kreipt膮 po啪i奴r寞 寞 Diev膮. Jaunesnysis galvoja, kad gyvenimas yra tiesiog linksmas, ta膷iau netrukus susiduria su tikrove. Jis pasiekia dugn膮: atsiduria pa膷iame niekingiausiame darbe: kiauli懦, ne拧vari懦 gyvuli懦, pri啪i奴r臈tojo. I拧gyvendamas t膮 bedugn臈s akimirk膮 jis 鈥瀉teina 寞 prot膮鈥�, ta膷iau neatgailauja. Jis gr寞啪ta tik tod臈l, kad neturi kitos i拧eities, ir repetuoja kalb膮, kaip papra拧yti atleidimo. Jis ne啪ino, kad t臈vas, nors ir matydamas, kaip s奴nus i拧si啪ada savo gyvenimo, jo nenubaus, bet priims su malone, pranokstan膷ia bet kokius l奴kes膷ius. S奴nus nesupranta, kad namuose jo laukia ne ker拧tas, o nenusp臈jama ir did啪iul臈 atleidimo dovana.

Vyresnysis s奴nus yra apimtas pyk膷io. Jam atrodo, kad t臈vas j寞 i拧duoda, ignoruoja. Jis visada dirbo, klaus臈 t臈vo, ta膷iau dabar, kai, visk膮 prarad臋s, gr寞啪o brolis, t臈vas jam surengia vakar臈l寞鈥�

Atrodo, kaip gal臈tume j寞 kaltinti? Jis, atidav臋s visk膮, visas savo j臈gas, niekada negavo jokio atlygio. Vyriausiasis s奴nus, kaip ir mes, tikisi, kad vien膮 dien膮 u啪 vis膮 parodyt膮 pasiaukojim膮 bus atlyginta. Galb奴t, Dievas prisimins Mi拧ias, 寞 kurias 臈jome, i拧klausytas katechezes, padarytus gerus darbus?鈥�

Jis stovi lauke ir pyksta, bet t臈vas v臈l i拧eina pas j寞. Jis eina ie拧koti s奴naus, pakviesti j寞 vidun ir pasidalyti d啪iaugsmu d臈l brolio, kuris dabar tapo nauju 啪mogumi鈥�

Ir 膷ia Lukas sustoja鈥� 艩is palyginimas tarsi neturi pabaigos. Ar vyresnysis s奴nus persigalvos? Ar jaunesnysis ateis parsivesti brolio ir pakviesti 拧v臋sti kartu? To mes ne啪inome. 沤inome tik tai, kad yra vilties ir tiems, kurie pasielg臈 neteisingai, ir tiems, kurie steng臈si visk膮 daryti teisingai, bet suprato, kad to nepakanka, kad b奴t懦 tikrai laimingi. Pasirinkimas yra m奴s懦 rankose. Tik nuo m奴s懦 priklauso, ar prisijungsime prie 拧vent臈s, ar liksime nuo拧alyje.

O dabar pa啪velkime 寞 t臈v膮, kurio poelgius evangelistas nusako penkiais veiksma啪od啪iais, kuriuose u啪koduotas Dievo po啪i奴ris 寞 nusid臈j臈lius.

鈥濸amat臈鈥溾�� 鈥瀙asigail臈jo鈥溾�� 鈥瀙rib臈go鈥溾�� 鈥瀙uol臈 ant kaklo鈥溾�� 鈥瀙abu膷iavo鈥溾��

S奴nus pradeda parengt膮 kalb膮, ta膷iau nesusp臈ja jos u啪baigti. N臈ra laiko piktintis, kam gai拧ti minutes barant? T臈vui ner奴pi, ar s奴nus atgailauja, jis neleid啪ia jam kalb臈ti, stipriai j寞 apkabina, taip suteikdamas atleidim膮.

Toks yra Dievas - T臈vas, kuris myli savo s奴naus laisv臋, ta膷iau visuomet laukia jo sugr寞啪tant. Dievui prarasti nors vien膮 s奴n懦 yra begalinis praradimas. Jis, Dievas, neturi s奴n懦, kuriuos gal臈t懦 prarasti. Jis yra T臈vas, kuris ne priekai拧tauja, bet apkabina. Jis ne啪ino, k膮 daryti su m奴s懦 pasiteisinimais, nes Jo 啪vilgsnis nemato s奴naus nuod臈m臈s, Jis 啪velgia anapus jos. Joki懦 priekai拧t懦, jokio apgailestavimo, jokio gailes膷io: tai 拧vent臈s metas! Jis nori atstatyti vis膮 paklyd臈lio orum膮: 鈥濳uo grei膷iau atne拧kite geriausi膮 drabu啪寞 ir apvilkite j寞. U啪maukite jam ant pir拧to 啪ied膮, apaukite kojas!鈥�

Galiausiai Jis i拧eina pasimelsti pas vyriausi膮j寞 s奴n懦, kuris turi tarno, o ne s奴naus 拧ird寞, m臈gindamas paai拧kinti ir pasiai拧kinti, o galiausiai ne啪inia, ar Jam tai pavyko. Dievas n臈ra teisingas, Jis yra daugiau: Jis yra Meil臈, Jis yra Gailestingumas.

Ar mes tikime 寞 tok寞 Diev膮?鈥�