MAP

Kardinolas Rolandas Makrickas Kardinolas Rolandas Makrickas  (AFP or licensors)

Vasario 16 d. trys lietuviai kardinolai aukos Mišias Vilniaus katedroje

Vilniaus arkivyskupija informavo apie trijų lietuvių kardinolų pagrindinėje Lietuvos šventovėje Vilniuje aukosimas Mišias. Kardinolai Rolandas Makrickas, Audrys Juozas Bačkis ir Sigitas Tamkevičius SJ sekmadienį, vasario 16 d., Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo sukakties dieną, aukos Mišias už Lietuvą ir jos žmones Vilniaus arkikatedroje.

Vilniaus arkivyskupijos komunikate spaudai pažymima, kad tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kad Vilniaus Šventųjų Stanislovo ir Vladislovo katedroje vyks Mišios, kuriose dalyvaus visi trys lietuviai kardinolai.

Mišioms vadovaus ir homiliją pasakys kardinolas Rolandas Makrickas, kurį popiežius Pranciškus 2024 m. gruodžio 7 d. paskyrė kardinolu ir įvesdinto į kardinolų kolegiją. Šis įvykis – R. Makricko, Popiežiškosios Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos arkikunigo koadjutoriaus paskyrimas kardinolu – sukūrė precedento Lietuvos istorijoje neturintį atvejį, kai pirmą kartą galime džiaugtis net trimis kardinolais iš Lietuvos, pažymima Vilniaus arkivyskupijos komunikate.

2019 m. popiežius Pranciškus paskyrė kardinolu jėzuitą S. Tamkevičių, Kauno arkivyskupą emeritą, o vyriausiąjį pagal kardinolystės stažą lietuvį kardinolą Audrį Juozą Bačkį, Vilniaus arkivyskupą emeritą, 2001 m. paskyrė popiežius Jonas Paulius II.

Iš kaimyninės šalies kilęs popiežius ir šventasis Jonas Paulius II 1988 m. paskyrė kardinolu ir Vincentą Sladkevičių MIC (1920–2000), kuris buvo pirmas lietuvis kardinolas po 405 metų pertraukos nuo kunigaikščio Jurgio Radvilos (1556–1600), buvusio Vilniaus ir Krokuvos vyskupo, paskyrimo kardinolu. 1583 m. Jurgį Radvilą kardinolu paskyrė popiežius Grigaliaus XIII, Vilniaus jėzuitų kolegijos, vėliau Vilniaus universiteto, steigėjas. 1600 m. Romoje mirusio kardinolo J. Radvilos kapas yra Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje Romoje.

Beje, Jurgis Radvila – ne pirmas lietuvių kilmės ar iš Lietuvos kilęs Romos katalikų Bažnyčios kardinolas. Kardinolų iš Lietuvos sąrašo pirmoje vietoje yra kunigaikštis Frydrichas Jogailaitis (1468–1503), šv. Kazimiero jaunesnysis brolis, pirmasis Gniezno (Lenkija) vyskupas, tapęs kardinolu, kurio, kaip Bažnyčios Lenkijos karalystėje primo, titulas apėmė taip pat Bažnyčią Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Dar du lietuvių kilmės kardinolai – tai Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza (1609–1672), Kotrynos Jogailaitės anūkas, 1646 metais popiežiaus Inocento X paskirtas kardinolu. 1648 m. išrinktas karaliumi jis šio titulo atsisakė. Karaliaus jaunesnysis brolis Jonas Albrechtas Vaza SJ (1612–1634) irgi buvo kardinolas, 1629 m. paskirtas popiežiaus Urbono VIII. Jis mirė 22 metų ir palaidotas Paduvoje.

Su Lietuva susijęs taip pat vokiečių kilmės kardinolas Stanislovas Hozijus (1504–1579). Kardinolas vaikystę leido Vilniuje, Lietuvos sostinės vėliavininko šeimoje, paskui tarnavo karaliaus Žygimanto Senojo sekretoriumi. Tridento susirinkimo dalyvis S. Hozijus 1561 m. popiežiaus Pijaus IV paskirtas kardinolu. JJo kapas – Užtibrio Švč. M. Marijos bazilikoje Romoje. (SAK/Vatican News)

2025 vasario 14, 16:31