?e?tasis eilinis sekmadienis
Anuo metu J?zus, nusileid?s su dvylika ?emyn, apsistojo lygumoje. Ten buvo gausus jo mokini? būrys ir didel? daugyb? ?moni? i? visos Jud?jos ir Jeruzal?s, i? Tyro ir Sidono pajūrio. Tuomet, pak?l?s akis ? savo mokinius, J?zus prabilo: ?Palaiminti jūs, betur?iai, nes jūs? yra Dievo Karalyst?. Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksit?s. Palaiminti esate, kai ?mon?s jūs? neken?ia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blog? jūs? vard? d?l ?mogaus Sūnaus. D?iaukit?s t? dien? ir linksminkit?s, nes jūs? laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise j? prot?viai dar? prana?ams. Bet vargas jums, turtuoliai, nes jūs jau atsi?m?te savo paguod?. Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani. Vargas jums, kurie dabar juokiat?s, nes jūs liūd?site ir verksite. Vargas jums, kai visi ?mon?s jus giria, nes ir j? prot?viai lygiai taip gyr? netikrus prana?us.“ (Lk 6, 17. 20–26)
GERIEJI IR BLOGIEJI
?inoma, pasaulis kei?iasi… Jei anks?iau buvo ?prasta, kad ?moni? suskirstymas ? ?gerus“ ir ?blogus“ yra ai?kus ir gana suprantamas nuo pat pradin?s mokyklos suolo, ?iandien mūs? ?kintan?ioje“, ?sud?tingoje“, ?aptakioje“ visuomen?je (?ia pavadinim? galime pasirinkti kiekvienas) sunku ai?kiai atskirti gerus ir blogus ?mones. Kyla pavojus pasiduoti diskriminuojan?iam po?iūriui, kai ?mon?s kataloguojami ir ?ymimi pagal tai, kaip jie atrodo, o ne pagal tai, kokie jie i? tikr?j? yra. Kaip tik tod?l ?iandien, o gal ir visada, visi esame ?iek tiek ?geri“ ir ?iek tiek ?blogi“, priklausomai nuo aplinkybi?. Ko gero ne per ?al? būt? tur?ti tre?i? kategorij?: ?ir taip, ir taip“. Tikriausiai joje atsidurt? daugelis i? mūs?…
Ta?iau ?ios dienos Evangelijoje J?zus, atrodo, skirsto ?mones ? geruosius ir bloguosius, k? mums, ties? sakant, sunkoka suprasti. ? ?ger?j?“ pus?, vadindamas juos ?palaimintaisiais“, Jis pastato keturias ?moni? kategorijas: varg?us, alkstan?ius, verkian?ius ir tuos, kurie yra neken?iami ir su kuriais blogai elgiamasi. Kita vertus, ?blog?j?“ pus?je yra turtingieji, tie, kurie yra pavalg? iki soties, tie, kurie d?iaugiasi, ir tie, apie kuriuos ?mon?s gerai kalba.
Pirmajai, ?ger?j?“, skil?iai, turbūt nelabai tur?tume k? priki?ti: varg?ai, alkani, paniekinti ir ken?iantys ?mon?s tikrai n?ra blogi vien d?l to, kad atsidūr? tokioje pad?tyje. Jie tiesiog nelaimingi, bet tai nepaneigia fakto, kad jie gali būti geri ?mon?s. Lygiai taip pat negalima laikyti savaime suprantamu dalyku, kad vien d?l to jie automati?kai tampa gerais, tad grynai ?mogi?ka prasme vadinti juos ?palaimintais“ skamba kiek ironi?kai...
Ta?iau ka?kas ne taip su ?blogiuk?“ skiltimi… Kas pasakyt?, jog ?mogus yra ?blogas“ ir jam gresia J?zaus ?vargas tau“ vien tod?l, kad ?mogus yra turtingas, besi?ypsantis, yra sotus ir vis? gerbiamas? Remiantis ?iandienos Evangelija, susidaro ?spūdis, kad taip ir yra, nes priekai?tai skiriami tiems, kuriems gyvenime pasisek?. ?ia verta prisiminti ir pirm?j? ?io sekmadienio ?od?io liturgijos skaitin?, kuriame Jeremijas, regis, jau numato ?? skirstym? ? ?gerus“ ir ?blogus“, pirmuosius vadindamas palaimintaisiais, o antruosius – net prakeiktaisiais. Tai girdint, lyg ir nor?t?si paklausti: kur yra gailestingumo Dievas, lygyb?s Dievas, Dievas, kuris vienodai gerbia ir myli visus savo vaikus? Net atrodo, kad ir J?zus pasidav? toms nuotaikoms, kuriomis gyvename mes, ?mon?s, da?nai patys save skirstydami, kai norime jaustis gerai arba pasmerkti kitus...
Saky?iau, kad kaip tik mes ir esame tie, kurie nesupranta gailestingumo, lygyb?s ir abipus?s pagarbos s?vok?. Kaip tik tod?l J?zus ?iandien mums padeda tai suprasti ?iuo ?moni? padalijimu ? ?palaimintuosius“ ir ?nelaiminguosius“. ?is sulyginimas labai būdingas Evangelijai pagal Luk?, skirtingai nuo Mato, kuris pradeda J?zaus Kalno pamoksl? nuostabiu palaiminim? skelbimu. Jo klausantis, rodos, i? d?iaugsmo i?siple?ia ?irdis. Ta?iau ten J?zus kalb?jo nuo kalno, kaip Mokytojas, kaip naujasis Moz?, kuris irgi nuo kalno paskelb? Sandoros ?statym? naujajai Izraelio tautai.
Luko apra?yme, kur? skaitome ?iandien, J?zus s?di lygumoje, apsuptas mokini?. I? ties? atrodo, kad Jis beveik atsiduria jiems po kojomis, nes kalba jiems ?pak?l?s akis“, kaip tai daro tarnas, kuris klausosi savo ?eimininko, kaip jis darys vis? likus? gyvenim?, atsiduodamas tarnystei kito ?mogaus labui. I? tokios tarno, o ne ?eimininko ir mokytojo pozicijos J?zus geriau supranta ir savo mokini? kasdienyb?. T? kasdienyb? sudaro ?mon?s: ken?iantys, nes jiems trūksta būtiniausi? dalyk?, ir ?mon?s, kurie yra laimingi ir be rūpes?i?, nes turi pakankamai turto. Kaip tik ?ia ir slypi ?i? ?varg?“ prie?astis: ne tod?l, kad ?mon?s, kuriems tie ?od?iai skirti, yra blogi, bet tod?l, kad jiems pravartu būti budriems ir nesijausti ramia s??ine. ?Vargas jums“ ?ia skamba kaip tam tikras ?sp?jimas, pana?iai kaip tada, kai sakome: ?Būk atsargus, nes ne visada taip bus“. Esame turtingi? Esame sotūs? Esame laimingi ir vis? gerbiami? K? gi, a?iū Dievui! Ta?iau reikia būti atidiems, nes tai, k? turime ir kas esame, yra ne tik mūs? d?ka: tai, k? gyvenimas dav?, gyvenimas taip pat gali ir atimti, ir tada atsidurtume b?doje, taip, kaip joje kasdien atsiduria milijonai ?moni? visame pasaulyje.
Paprastai ?is Evangelijos tekstas vadinamas kitokia J?zaus palaiminim? versija. Ne?iūrint viso pana?umo, tai ne i?kilminga deklaracija, bet J?zaus pra?ymas vengti pakliūti ? ?varg?“, sugniu?dytiems mūs? turt? svorio, mūs? tikrumo ir pagarbos, kurios taip da?nai reikalaujame i? kit?. Geriausi? būd? tai pasiekti mums nurodo pats Vie?pats su savo po?iūriu: pastatyti save prie kit? koj?, tarnauti jiems, ypa? varg?ams, alkstantiems, ken?iantiems ir persekiojamiems, kad ?palaimint?j?“ vardas neskamb?t? kaip pasity?iojimas, bet visiems būt? tikslu, kurio gali ir turi siekti visa ?monija.
Broli?kas ir teisingas pasaulis, kur visi jau?iasi Dievo palaiminti …
Adolfas Gru?as
