杏MAP导航

Anuo metu J臈zus bylojo savo mokiniams: 鈥濲ums, kurie klausot臈s, a拧 sakau: myl臈kite savo prie拧us, darykite gera tiems, kurie j奴s懦 neken膷ia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskit臈s u啪 savo niekintojus. Kas u啪gauna tave per vien膮 skruost膮, atsuk ir antr膮j寞; kas atima i拧 tav臋s apsiaust膮, negink ir mar拧kini懦. Duok kiekvienam, kuris pra拧o, duok ir nereikalauk atgal i拧 to, kuris tavo pa臈m臈. Kaip norite, kad jums daryt懦 啪mon臈s, taip ir j奴s darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks 膷ia j奴s懦 nuopelnas? Juk ir nusid臈j臈liai myli juos mylin膷ius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks j奴s懦 nuopelnas? Juk ir nusid臈j臈liai taip daro. Jei skolinate tik tiems, i拧 kuri懦 tikit臈s atgausi膮, koks j奴s懦 nuopelnas? Juk ir nusid臈j臈liai skolina nusid臈j臈liams, kad atgaut懦 paskol膮. Bet j奴s myl臈kite savo prie拧us, darykite gera ir skolinkite nieko nesitik臈dami. Tuomet j奴s懦 lauks didelis atlygis, ir j奴s b奴site Auk拧膷iausiojo vaikai: juk jis maloningas ir ned臈kingiesiems, ir piktiesiems. B奴kite gailestingi, kaip ir j奴s懦 T臈vas gailestingas. Neteiskite ir neb奴site teisiami; nesmerkite ir neb奴site pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saik膮 ger膮, prikim拧t膮, sukratyt膮 ir su kaupu atiduos jums 寞 u啪ant寞. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseik臈ta.鈥� (Lk 6, 27鈥�38)

DARYTI DAUGIAU

Jei kas nors papra拧yt懦 surasti skirtum膮 tarp Senojo Testamento ir Naujojo Testamento moral臈s, Evangelijos i拧trauka, kuri膮 拧iandien gird臈jome, b奴t懦 geriausias 寞manomas atsakymas. I拧 ties懦, jei De拧imt Sandoros 啪od啪i懦, kuriuos 啪inome kaip 鈥濪e拧imt 寞sakym懦,鈥� laikytume vis懦 Izraelio tautai skirt懦 elgesio norm懦 pagrindu ir palygintume su tuo, k膮 拧iandien mums sako J臈zus, gana ai拧kiai pasteb臈tume esmin寞 skirtum膮, kur寞 b奴t懦 galima pavadinti 鈥瀙ozityvumu鈥�.

Pam臈ginkime prisiminti senov臈s Izraelio 寞sakymus鈥� Did啪ioji dauguma j懦 buvo pagr寞sti draudimais: 鈥瀗edaryk鈥�, 鈥瀗esakyk鈥�, 鈥瀗e啪udyk鈥�, 鈥瀗evok鈥�, 鈥瀗edaryk blogo鈥�, 鈥瀗ei拧duok鈥� ir pana拧iai. 沤inoma, tie 寞sakymai nebuvo blogi: jie iki 拧iol yra ne tik 啪yd懦 ir krik拧膷ioni懦, bet ir apskritai visos 啪mogi拧kosios moral臈s pagrindu. Vis d臈lto 拧ie minimal奴s moral臈s pagrindai turi savo rib膮 b奴tent tod臈l, kad jie grind啪iami draudimu, 鈥瀗egatyvumu鈥�: kad b奴tum geras, pakanka nedaryti blogo; kad b奴tum geras, pakanka neb奴ti blogam. Viskas suvedama 寞 garsi膮j膮 moral臈s 鈥瀉uksin臋 taisykl臋鈥�: 鈥濶edaryk kitam to, ko nenor臈tum, kad tau daryt懦鈥�. 艩i taisykl臈 tapo ir m奴s懦 pa膷i懦 moral臈s palikimu, kuriuo remdamiesi iki 拧i懦 dien懦 samprotaujame: 鈥濧拧 nieko nenu啪ud啪iau, nieko nepavogiau, apie kitus nekalbu blogai, tod臈l nesijau膷iu nusid臈j臈liu鈥溾��

Kaip i拧eities ta拧kas, 拧is po啪i奴ris tinka, ta膷iau to nepakanka. Norint b奴ti geram, neu啪tenka nedaryti blogo kitiems: reikia prad臈ti m膮styti ir elgtis 鈥瀙ozityviai鈥�, daryti gera, kiek tik 寞manoma. Tai savoti拧kas moral臈s apvertimas, paskata nustoti m膮styti neigiamai ir prad臈ti m膮styti bei elgtis teigiamai. Apie tai mums ir kalba 拧io sekmadienio Evangelijos i拧trauka.

Neu啪tenka nepa拧alinti savo prie拧懦, gerbiant j懦 gyvyb臋. Reikia prad臈ti link臈ti jiems gero... net myl臈ti... Ties膮 sakant, 拧iais laikais tai, atrodo beveik ne寞manoma.

Neu啪tenka nekenkti tiems, kurie mums kenkia. Turime prad臈ti daryti gera, kiek tai 寞manoma, taip pat ir tod臈l, kad n臈ra geresnio b奴do nuginkluoti prie拧膮.

Neu啪tenka nenor臈ti blogo tiems, kurie apie mus blogai kalba. Turime prad臈ti kalb臈ti apie juos gerai, sakyti gerus dalykus, savo 啪od啪iais 鈥瀙alaiminti鈥� juos, bent jau melstis u啪 juos... Tai, beje, nieko nekainuoja.

Neu啪tenka nereaguoti 寞 寞啪eidimus ir priekai拧tus bei gintis nuo i拧puoli懦. Privalome i拧likti pasireng臋 dialogui, nepaisant visko, neb臈gti, protingai ir i拧mintingai vartoti savo 啪od啪ius ir mintis. O kad tai padarytume, reikia parodyti geriausi膮 savo pus臋鈥�

Neu啪tenka nesipiktinti, jei kas nors nuolat ko nors pra拧o. Duokime jiems, jei tai tikrai taip b奴tina. Juk nemirsime i拧 bado ar 拧al膷io, jei kam  nors duosime daugiau pavalgyti, kuo apsirengti ar pinig懦 daugiau, nei ta i拧malda, kuri膮 kartais numetame? Beje, tas 鈥瀌uok, ir tau bus duota鈥� principas paprastai pasiteisina. Tiek, kiek mes mokame duoti gyvenimui, tiek gyvenimas mums visk膮 gr膮啪ina. Galb奴t ir blogai, bet taip pat ir gerai. Tai visada priklauso nuo to, k膮 ir kiek duodame ar neduodame gyvenimui, ypa膷 kit懦 gyvenimui鈥�

Nereikia nieko daryti, tikintis gauti k膮 nors mainais: jei darai gera, daryk tai, nieko nesitik臈damas. Tai tokia reik拧minga nuostata, kad J臈zus 膷ia gr寞啪ta prie Senojo Testamento 鈥瀗e鈥�: neskolinti, tikintis i拧 to gauti naudos, nes paprastai paskolinti, rei拧kia 鈥� duoti. Neteisti ir nesmerkti, tikintis, kad kiti tav臋s neteis ir nesmerks, nes taip niekada nebus. Anot J臈zaus, yra i拧mintingesnis b奴das: atleisti, kad sulauktume atleidimo. Juk k膮 Dievas daro su mumis? Jis parodo mums gailestingum膮, begalin寞 gailestingum膮鈥� Kod臈l ir mes negal臈tume taip elgtis?

Tiek daug gra啪i懦 啪od啪i懦, gra啪i懦 ideal懦... bet gyvenimas, kaip m膮sto nema啪a dalis 啪moni懦 - tai daug daugiau, nei tai, kas buvo sakoma. Anot j懦, tai kova, kurioje arba tu i拧sitrauki nagus, arba tave sukausto; arba giniesi, arba tave sutriu拧kina; kurioje i拧moksti b奴ti atsargus, nes kitaip visada gausi d奴r寞 peiliu 寞 nugar膮鈥�

Niekas mums nedraud啪ia ir taip m膮styti鈥� Ta膷iau tai mintys t懦, kuris gyvena su karu 拧irdyje, su vidine nesantaika, su pyk膷iu ir blogiu, kur寞 gyvenimas sukaup臈 j懦 sielose. Tie 啪mon臈s niekada neleid啪ia 拧iam blogiui palikti 拧irdies ir virsti g臈riu. Paversti blog寞 g臈riu... bet kaip tai padaryti? Atrodo ne寞manoma, nes blogis tave naikina, ir tu nebegali padaryti nieko gero鈥�

Vis d臈lto tikras kelias 寞 taik膮 ir ramyb臋 ateina i拧 m奴s懦 拧irdies. Mums tik reikia patiems patik臈ti tuo, kad tai, k膮 skelbia J臈zus, yra 寞manoma, o paskui 寞tikinti save, jog ir mes galime taip elgtis.

Ar tai daug kainuoja? Taip, 啪inoma: kaip ir visi brang奴s daiktai鈥�

Adolfas Gru拧as