Nikėjos susirinkimui – 1700 metų. Konferencijos Romoje ir Miunsteryje
Konferencijos tikslas – nagrinėti ryšius tarp istorinių Susirinkimo tyrimų ir teologinių-sisteminių klausimų, susijusių su Nikėjos Tikėjimo išpažinimo reikšme mūsų laikais. Konferenciją sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje, kuri vyks Romoje vasario 27 d.– 1 d., bus kalbama apie Nikėjos susirinkimą iš teologijos, filosofijos, filologijos ir istorijos perspektyvų. Antrojoje dalyje, kuri vyks šių metų spalio 15–17 d. Miunsteryje, daugiausia dėmesio bus skiriama Nikėjos susirinkimo reikšmei krikščionybės ir judaizmo bei krikščionybės ir islamo santykiams.
„Pirmasis istorijoje visuotinis susirinkimas suformulavo Tikėjimo išpažinimą, kuris ir šiandien yra esminis beveik visoms Bažnyčioms. Jis vienija katalikus, protestantus ir ortodoksus“, – sako Miunsterio universiteto dogmatikos ir dogmų istorijos profesorius Michaelis Seewaldas. „Skirtumas tarp to, kas buvo prieš Nikėją, ir po jos yra tas, kad tikėjimo tiesos buvo sudėtos į vieną, visiems priimtiną formuluotę“, – priduria jėzuitas Philippas G. Renczesas, Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Teologijos fakulteto dekanas. „žԲč neišrado Tikėjimo išpažinimo, bet jis buvo jai suteiktas. Nikėjoje asmeninis išpažinimas „Tikiu“ turinio ir formos prasme susiliejo į bendrą išpažinimą „Tikime“. Kaip atskiro asmens tikėjimas yra Dievo malonės dovana, taip ir tikėjimo išpažinimas bendruomenėje yra išgyvenamas ne kaip racionalaus išskaičiavimo rezultatas, bet kaip Dievo malonės dovana.“ (jm / Vatican News)