杏MAP导航

Jis buvo 鈥瀡iduje vieningas 啪mogus鈥�. Tai esminis A. De Gasperi asmenyb臈s bruo啪as: jis buvo didis valstyb臈s 啪mogus, didis tik臈jimo 啪mogus, geras sutuoktinis ir puikus 拧eimos t臈vas. Jis sugeb臈jo i拧gyventi visus 拧iuos matmenis ir 寞sik奴nyti juose be ka啪koki懦 dideli懦 dirbtini懦 pastang懦, giliai juos sujungdamas savyje, pasteb臈jo Milano kataliki拧ko universiteto 拧iuolaikin臈s istorijos profesorius Paolo Valvo vienoje 2024 met懦 konferencijoje, skirtoje ital懦 politiko 70-osioms mirties metin臈ms.

A. De Gasperi buvo 啪mogus, kuris niekada nesl臈p臈 savo gili懦 寞sitikinim懦, visada juos i拧pa啪ino, visada nuosekliai jais gyveno, bet kartu visada tro拧ko eiti kartu su visais 啪mon臈mis, nepriklausomai nuo j懦 religini懦 寞sitikinim懦, politini懦 pa啪i奴r懦, jei tik skatinam懦 nuo拧irdaus noro bendradarbiauti d臈l bendrojo g臈rio, pa啪ymi Milano universiteto profesorius.

Galima priminti, kad Trento apskritis tuo metu, kai gim臈 ir 膷ia pirmus 啪ingsnius politikoje 啪eng臈 A. De Gasperi, buvo Austrijos-Vengrijos imperijos dalis. Tik po I Pasaulinio karo ji atiteko Italijos karalystei. A. De Gasperi persik臈l臈 寞 Rom膮 ir greitai tapo vienu i拧 1919 metais 寞kurtos Liaudies (krik拧膷ioni懦 demokrat懦) partijos lyderi懦. 1922 metais jis susituok臈 su Francesca Romani.

鈥濧拧 tau, kaip tu man. Tai m奴s懦 santyki懦 formul臈, kuri vargu ar toleruot懦 vieno ar kito pavaldum膮 ir pasyvum膮. Noriu, kad b奴tum laisva bendra啪yg臈, vienodai iniciatyvi ir nepriklausoma draug臈, ir niekas man n臈ra labiau atgrasu, nei b奴ti tavo 拧eimininku ir raustis tavo s膮啪in臈je鈥�, 鈥� ra拧o jis viename lai拧ke b奴simai 啪monai, su kuria susilauk臈 keturi懦 dukter懦. Antroji 鈥� Lucia 鈥� pasirinko vienuolyst臈s keli膮.

A. De Gasperi lai拧kai 啪monai ir dukterims sudaro svarbi膮 beatifikacijos bylos, kurioje tiriamos jo krik拧膷ioni拧kos doryb臈s, da啪nai pareikalavusios tikro heroji拧kumo, dal寞. Viename lai拧ke jis persp臈jo b奴sim膮 sutuoktin臋, kad neu啪dirbs ir nepasieks tiek, kiek gal臈t懦, nes nustat臈 sau grie啪tas moralines ribas. 漠sivyravus fa拧istiniam re啪imui, kuriam A. De Gasperi prie拧inosi, 拧i nuostata jam kainavo daug met懦 izoliacijos, 16 m臈nesi懦 kal臈jimo, varg膮 ir sunkumus i拧laikyti 拧eim膮, nusilpusi膮 sveikat膮. 1935 metais, kai, rodos, gal臈jo 寞vykti blogiausia, jis para拧臈 啪monai: 鈥濵iela Francesca, jei Apvaizda panor臈s u啪baigti mano 啪emi拧k膮j寞 gyvenim膮 dar ne寞vykd啪ius savo, kaip t臈vo, pareig懦, a拧 patikiu savo ma啪膮sias mergaites auk拧膷iausiai Dievo t臈vystei ir absoliu膷iai tikiu, kad Vie拧pats pad臈s tau diena i拧 dienos jas gerai ir dorai aukl臈ti.鈥�

II Pasaulinio karo pabaigoje, A. De Gasperi tapo u啪sienio reikal懦 ministru, o v臈liau keli懦 vyriausybi懦 vadovu. Nepaisant to, kad valstyb臈 buvo nuniokota karo, visuomen臈 suskaldyta ir susiprie拧inusi, kaip ir visa Europa, jis ne tik kad nenuleido rank懦, bet ir 臈m臈si siekti toliareg臈s ateities vizijos, kuri膮 neabejotinai motyvavo brandi krik拧膷ioni拧ka pasaul臈啪i奴ra. Kaip 啪inia, vienas i拧 拧ios vizijos vaisi懦 buvo Europos anglies ir plieno bendrija, pirmasis Europos S膮jungos branduolys, 寞steigta kartu su bendramin膷iais Konradu Adenaueriu ir Robertu Schumanu.

鈥濾isi De Gasperi veiksmai buvo nulemti princip懦, kuriuos jis kart膮 ir visiems laikams pri臈m臈. Religinis gyvenimas, demokratija, Italija ir Europa jam buvo gilaus ir nepajudinamo tik臈jimo postulatai. Jis tur臈jo apa拧talo, bet ne sektanto siel膮. Tai pasig臈r臈tina鈥�, 鈥� atmindamas neseniai mirus寞 bendramint寞 1954 metais sak臈 R. Schumanas, kitas politikas katalikas, kurio beatifikacijos byla 寞 Rom膮 i拧 Pranc奴zijos atkeliavo jau prie拧 20 met懦. (RK / Vatican News)