Naujas etapas A. De Gasperi beatifikacijos byloje
Jis buvo ?viduje vieningas ?mogus“. Tai esminis A. De Gasperi asmenyb?s bruo?as: jis buvo didis valstyb?s ?mogus, didis tik?jimo ?mogus, geras sutuoktinis ir puikus ?eimos t?vas. Jis sugeb?jo i?gyventi visus ?iuos matmenis ir ?sikūnyti juose be ka?koki? dideli? dirbtini? pastang?, giliai juos sujungdamas savyje, pasteb?jo Milano kataliki?ko universiteto ?iuolaikin?s istorijos profesorius Paolo Valvo vienoje 2024 met? konferencijoje, skirtoje ital? politiko 70-osioms mirties metin?ms.
A. De Gasperi buvo ?mogus, kuris niekada nesl?p? savo gili? ?sitikinim?, visada juos i?pa?ino, visada nuosekliai jais gyveno, bet kartu visada tro?ko eiti kartu su visais ?mon?mis, nepriklausomai nuo j? religini? ?sitikinim?, politini? pa?iūr?, jei tik skatinam? nuo?irdaus noro bendradarbiauti d?l bendrojo g?rio, pa?ymi Milano universiteto profesorius.
Galima priminti, kad Trento apskritis tuo metu, kai gim? ir ?ia pirmus ?ingsnius politikoje ?eng? A. De Gasperi, buvo Austrijos-Vengrijos imperijos dalis. Tik po I Pasaulinio karo ji atiteko Italijos karalystei. A. De Gasperi persik?l? ? Rom? ir greitai tapo vienu i? 1919 metais ?kurtos Liaudies (krik??ioni? demokrat?) partijos lyderi?. 1922 metais jis susituok? su Francesca Romani.
?A? tau, kaip tu man. Tai mūs? santyki? formul?, kuri vargu ar toleruot? vieno ar kito pavaldum? ir pasyvum?. Noriu, kad būtum laisva bendra?yg?, vienodai iniciatyvi ir nepriklausoma draug?, ir niekas man n?ra labiau atgrasu, nei būti tavo ?eimininku ir raustis tavo s??in?je“, – ra?o jis viename lai?ke būsimai ?monai, su kuria susilauk? keturi? dukter?. Antroji – Lucia – pasirinko vienuolyst?s keli?.
A. De Gasperi lai?kai ?monai ir dukterims sudaro svarbi? beatifikacijos bylos, kurioje tiriamos jo krik??ioni?kos doryb?s, da?nai pareikalavusios tikro heroji?kumo, dal?. Viename lai?ke jis persp?jo būsim? sutuoktin?, kad neu?dirbs ir nepasieks tiek, kiek gal?t?, nes nustat? sau grie?tas moralines ribas. ?sivyravus fa?istiniam re?imui, kuriam A. De Gasperi prie?inosi, ?i nuostata jam kainavo daug met? izoliacijos, 16 m?nesi? kal?jimo, varg? ir sunkumus i?laikyti ?eim?, nusilpusi? sveikat?. 1935 metais, kai, rodos, gal?jo ?vykti blogiausia, jis para?? ?monai: ?Miela Francesca, jei Apvaizda panor?s u?baigti mano ?emi?k?j? gyvenim? dar ne?vykd?ius savo, kaip t?vo, pareig?, a? patikiu savo ma??sias mergaites auk??iausiai Dievo t?vystei ir absoliu?iai tikiu, kad Vie?pats pad?s tau diena i? dienos jas gerai ir dorai aukl?ti.“
II Pasaulinio karo pabaigoje, A. De Gasperi tapo u?sienio reikal? ministru, o v?liau keli? vyriausybi? vadovu. Nepaisant to, kad valstyb? buvo nuniokota karo, visuomen? suskaldyta ir susiprie?inusi, kaip ir visa Europa, jis ne tik kad nenuleido rank?, bet ir ?m?si siekti toliareg?s ateities vizijos, kuri? neabejotinai motyvavo brandi krik??ioni?ka pasaul??iūra. Kaip ?inia, vienas i? ?ios vizijos vaisi? buvo Europos anglies ir plieno bendrija, pirmasis Europos S?jungos branduolys, ?steigta kartu su bendramin?iais Konradu Adenaueriu ir Robertu Schumanu.
?Visi De Gasperi veiksmai buvo nulemti princip?, kuriuos jis kart? ir visiems laikams pri?m?. Religinis gyvenimas, demokratija, Italija ir Europa jam buvo gilaus ir nepajudinamo tik?jimo postulatai. Jis tur?jo apa?talo, bet ne sektanto siel?. Tai pasig?r?tina“, – atmindamas neseniai mirus? bendramint? 1954 metais sak? R. Schumanas, kitas politikas katalikas, kurio beatifikacijos byla ? Rom? i? Prancūzijos atkeliavo jau prie? 20 met?. (RK / Vatican News)
