Au拧ra ir Justas Paliu拧iai: viltis duoda daugiau 拧viesos
Pa啪寞stu Jus kaip aktyviai tikin膷i膮 拧eim膮, kuri praeityje i拧m臈gino ne vien膮 dvasin臋 praktik膮, kol 寞啪eng臈 寞 Katalik懦 Ba啪ny膷ios tik臈jim膮. Kaip joje atsid奴r臈te?
Au拧ra: galime sakyti, kad mes sugr寞啪ome 寞 Katalik懦 Ba啪ny膷i膮, nes gana anksti abu buvome gav臋 Krik拧to dovan膮 i拧 savo t臈v懦. B奴tent Krik拧to malon臈 ka啪kur ruseno ir lauk臈 progos i拧siskleisti. L奴啪io ta拧kas, kada 寞vyko atsivertimas, buvo pasiektas vis懦 dvasini懦 praktik懦, ie拧kojim懦, meditacij懦 dugnas. Ry拧kiai prisid臈jo mano buvusios jogos mokytojos asmeninis liudijimas. Galima sakyti, jog kito 啪mogaus atsivertimas pasibaig臈 tuo, jog dar aplinkui atsivert臈 labai daug 啪moni懦, tame tarpe esu ir a拧.
Justas: kaip sak臈 Au拧ra, mes i拧 ties懦 gr寞啪ome 寞 Katalik懦 Ba啪ny膷i膮. 艩aknys buvo kataliki拧kos: mano seneliai buvo labai praktikuojantys katalikai, baigiau J臈zuit懦 gimnazij膮. Ta膷iau b奴na, jog gyvenime ie拧kai ka啪ko kito, m臈gini suprasti, kas tas Dievas, ir i拧eina, kad katalikyb臋 palieki 拧one. Tada praeini ilg膮 keli膮 ir v臈l gr寞啪ti. Kas 寞domiausia, kad kai Au拧ra nusprend臈 eiti 寞 Ba啪ny膷i膮, a拧 galvojau 鈥� nu, gerai, kiek ilgai tu 膷ia tversi? Nors 拧irdyje d啪iaugiausi, nes galvoju, kad 拧io dalyko buvau pasiilg臋s. Su katalikybe tur臈jau daug ry拧i懦, kuriuos buvau nutrauk臋s, ta膷iau 拧i懦 ry拧i懦 katalikai nebuvo nutrauk臋 su manimi. Tuo metu, kai mes nor臈jome susituokti Ba啪ny膷ioje, kreipiausi 寞 Opus Dei. Jie mane pri臈m臈 lyg niekada i拧 ten neb奴膷iau i拧臈j臋s.
Kaip atrandate vilt寞 savo gyvenime? Ar ji visuomet buvo su jumis?
Justas: viltis ateina su tik臈jimu. Kuomet nebuvo tik臈jimo, viltis buvo daugiau 啪emi拧ka. Sakiau, jog pasidarysiu, u啪sidirbsiu, susikursiu savo patog懦 gyvenim膮 ir taip gyvensiu. Ta膷iau tokia viltis yra labai greitai praeinanti. A拧 atsikeldavau naktimis ir matydavau tams膮. Galvodavau, kad dabar mano gyvenime vis膮 laik膮 taip ir bus 鈥� b奴siu vis膮 laik膮 tamsoje, kuri man臋s nepaliks. Atrod臈 lyg gyvenimas be vilties 鈥� gyvensiu tam tikroje rutinoje ir ka啪kada numirsiu. Taip ir pasibaigs mano gyvenimas. Su tik臈jimu mano gyvenime atsiranda toji viltis, kad mirtimi neu啪sibaigia gyvenimas.
Au拧ra: kalb臈jom臈s kartu su Justu, kad kartais 啪mogui tenka pasiekti nevilties gelmes, kad atrast懦 vilt寞 gyvenime. Taip buvo ir m奴s懦 gyvenime: niekas jo neu啪pild臈 鈥� jokia gyvenimi拧ka patirtis, joks pasiekimas, studijos, magistras, d啪iazo atlik臈jos koncertai, presti啪iniai darbai. Jie neu啪pild臈 tos tu拧tumos, kuri skatino ie拧koti Dievo. B奴tent susitikimas su asmeniniu Dievu buvo tas dalykas, kuris dav臈 vilt寞. Iki tol nebuvo asmeninio santykio su Dievu. Buvo tik tik臈jimas juo kaip Visatos energija, bet tai neteik臈 vilties. Pati tik臈davau reinkarnacijomis, kurios neduodavo vilties (nes esi niekas). Dabar suprantu, kad tai yra visi拧kas skausmas sielai, visi拧ka tamsa, praraja. Su Kristumi, atrodo, buvome kartu vis膮 gyvenim膮, bet su Juo taip ir nesusitikome, nes Jis man nebuvo asmuo ir a拧 nebuvau asmuo. Man atsivertus, supratau, kas yra Dievas, kas esu a拧, tada ir viltis atsirado.
O kaip vilt寞 atrandate kasdienyb臈je?
Au拧ra: sakramentuose, j懦 拧ventime. Ypa膷 Eucharistijos ir I拧pa啪inties sakramentuose.
Justas: 拧ventieji yra man gyvas pavyzdys, kaip ir sakramentai, kurie yra kaip Dievo paliktas ap膷iuopiamas dalykas. 艩ventieji yra pavyzd啪iai 鈥� jie gyveno, tur臈jo Dievo patirt寞. Tu skaitai apie juos, j懦 mintis ir matai, kad tai n臈ra ka啪kas i拧sigalvoto. 艩ventieji turi asmenin臋 Dievo patirt寞. Jie padeda ugdyti vilt寞. Pavyzd啪iui, pasirinkus 拧vent膮j寞 glob臈j膮 Sutvirtinimui. A拧 pasirinkau 拧v. Antan膮. Pasirinkau perskait臋s jo knyg膮. Tai mane 寞kv臈p臈. Supratau, kad viltis n臈ra i拧 pir拧to lau啪ta, nes tave kasdien lydi tas 拧ventasis.
Au拧ra: kalbant apie vilt寞, nebuvo matymo 寞 priek寞. Nebuvo gyvenime ka啪kokio plano. Vyravo ne啪inia, baim臈 susilaukti vaik懦. Po atsivertimo supratau, jog esu ka啪kokia su啪alota 拧ioje vietoje, noriu, kad Vie拧pats mane i拧gydyt懦. Tod臈l pasirinkau Sutvirtinimo glob臈ja Joan膮 Beret膮 Mol膮. Ji paskelbta 拧vent膮ja, nes savo gyvenime kalb臈jo u啪 gyvyb臋. Pasiaukojo, mir臈 po vieno gimdymo. Jos vard膮 pasirinkau ir jau膷iu, kad ir mane ji lydi, globoja ir veda. Pats gyviausias, ry拧kiausias m奴s懦 gyvenimuose Dievo veikimo 寞rodymas yra tai, kad atsirado m奴s懦 s奴nus Jonukas. Saky膷iau, kad 膷ia yra m奴s懦 did啪iausia viltis, projektas am啪inybei. 艩lov臈 Vie拧pa膷iui.
Kas jums yra vilties 拧altiniai? I拧 kur jos da啪niausiai semiat臈s?
Justas: m奴s懦 dvasios vadovai, bendruomen臈. Kartais atsibundi apimtas nevilties, bet ateini 寞 Ba啪ny膷i膮, bendruomen臋, ten i拧girsti ger膮 啪od寞 ir ta viltis u啪sidega.
Au拧ra: b奴na, kad i拧 啪moni懦 pajauti toki膮 meil臋, jog galvoji, kad tai buvo pats Kristus. Ta膷iau kartu prid臈膷iau, kad u啪 vilt寞 savo gyvenime reikia kovoti. Tai yra dvasin臈, nuolatin臈 kova 鈥� i拧likti arti Kristaus. Piktasis da啪nai atgraso prad啪iai nuo I拧pa啪inties sakramento, v臈liau jau ir nuo Komunijos. Ir 拧tai, 啪i奴r臈k, esi visi拧koje neviltyje.
Taigi, net ir b奴nant tikin膷iu 啪mogumi, pasitaiko dien懦, kai vilties b奴na ma啪iau ar jos visai neb奴na?
Justas: b奴na, bet ji b奴na daugiau 啪emi拧ka.
Au拧ra: paradoksas 鈥� 拧iandien reikia eiti kalb臈ti apie vilt寞 ir i拧 vakaro jau blogai. 艩寞 ryt膮 galvojau, kad reikia susiimti, reikia kovoti. Nors rankos svyra ir norisi pasiduoti, bet sakau savo vyrui, gal meld啪iam臈s 艩v膷. J臈zaus Kaujo litanij膮 pra拧ant apsaugos ir sustiprinimo? Buvo labai 寞domus dalykas: mes sukalb臈jome t膮 litanij膮 ir man kaip ranka nu臈m臈 tok寞 sunkum膮 nuo 拧irdies. Man tai yra 寞rodymas, kaip veikia malda, kaip veikia Kristus. Jis kartais ateina, 膷ia ir dabar padaro dalykus.
Justas: kadangi vyras priklauso nuo moters, tai rei拧kia, jei 啪monai gerai, tai ir vyrui gerai. Dievas veikia ne啪inomais keliais.
T臋siant J奴s懦 mint寞, kaip vienas kitam suteikiate vilt寞?
Justas: Au拧ra man vilt寞 perduoda inicijuodama mald膮. Pasteb臈dama dienos eigoje, jog yra laiko maldai, pasi奴lo pasimelsti vien膮 ar kit膮 mald膮.
Au拧ra: man kartais reikia pasikalb臈ti ir patinka, kaip Justas k膮 nors protingai pasako. Vilt寞 gaunu i拧 m奴s懦 bendravimo apie Diev膮 ar pana拧iomis temomis. B奴na, kad man 拧irdyje atsiranda koks nors nerimas ir einu pas Just膮 patarimo. Sakau, kaip tu galvoji? O jis man sako: tu klausk Dievo. Bet a拧 sakau: jau klausiau Dievo ir Jis man sak臈 eiti pas tave. Tada jis man sako 鈥瀍inam melstis鈥�. Tokie pasikalb臈jimai man sugr膮啪ina d啪iaugsm膮, vilt寞 gyvenime.
Kaip viltis, ypa膷 per mald膮, kei膷ia J奴s懦 gyvenimus?
Justas: Viltis mano gyvenime prasklaido tams膮 ir duoda 拧viesos. Man dirbant su 叠补啪苍测膷颈补 nesusijus寞 darb膮 vis klausiu Dievo 鈥� kokia Tavo valia? K膮 man daryti? Nors darai buitinius dalykus, bet viltis 寞prasmina kiekvien膮 veiksm膮. Viltis padaro gyvenim膮 拧viesesn寞.
Au拧ra: Norisi labiau stengtis. Lyginant su praeitu gyvenimo etapu, kai buvo daug tamsi懦 gyvenimo akimirk懦, praleist懦 depresijoje, Dievas neleid啪ia taip giliai ka啪kur 寞klimpti ilgam laikui. Net jei atrodo, kad nebeturi j臈g懦, vis tiek Dievas nepalieka, atsiun膷ia pagalb膮. Viltis duoda daugiau 拧viesos. Gyvenimas tampa 拧viesus.
D臈koju u啪 pokalb寞!
(Aist臈 Karpyt臈 / Vatican News)
