杏MAP导航

Anomis dienomis i??jo ciesoriaus Augusto ?sakymas sura?yti visus valstyb?s gyventojus. Toks pirmasis sura?ymas buvo padarytas Kvirinui valdant Sirij?. Taigi visi keliavo u?sira?yti, kiekvienas ? savo miest?. Taip pat ir Juozapas ?jo i? Galil?jos miesto Nazareto ? Jud?j?, ? Dovydo miest?, vadinam? Betliejumi, nes buvo kil?s i? Dovydo nam? ir gimin?s. Jis tur?jo u?sira?yti kartu su savo su?ad?tine Marija, kuri buvo n???ia. Jiems tenai esant, prisiartino jai metas gimdyti, ir ji pagimd? savo pirmgim? sūn?, suvyst? j? vystyklais ir paguld? ?d?iose, nes jiems nebuvo vietos u?eigoje. Toje apylink?je nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis bud?dami, serg?jo savo band?. Jiems pasirod? Vie?paties angelas, ir juos nutviesk? Vie?paties ?lov?s ?viesa. Jie labai i?sigando, bet angelas jiems tar?: ?Nebijokite! ?tai a? skelbiu jums did? d?iaugsm?, kuris bus visai tautai. ?iandien Dovydo mieste jums gim? I?ganytojas. Jis yra Vie?pats Mesijas. Ir ?tai jums ?enklas: rasite kūdik?, suvystyt? vystyklais ir paguldyt? ?d?iose“. Staiga prie angelo atsirado gausinga dangaus kareivija. Ji garbino Diev?, giedodama: ?Garb? Dievui auk?tyb?se, o ?em?je ramyb? jo mylimiems ?mon?ms!“ (Lk 2, 1–14)

DIEVAS ISTORIJOJE

Tikriausiai seniai nebuvo tokios ?temptos pad?ties tarptautin?je arenoje. Susiduriame su nesibaigian?iais karais ir nauj? kar? pavojais, daug kur ?mon?s ken?ia priespaud? net ir savo ?alyje.

Nesiliauja ir skandalai Ba?ny?ioje.

Kiekvienas mūs? irgi turi savo ?aizdas: fizines ir dvasines.

?? s?ra?? būt? galima t?sti be galo…

Taip vertinant gyvenim?, ?i? Nakties valand?, susirink? ?v?sti Eucharistijos, susidurtume su pavojumi j? i?gyventi, apimti liūdesio ir nusivylimo.

Prie? daugiau nei du tūkstan?ius met? Izraelio tauta irgi patyr? ?iaur? okupant? persekiojim?. Visi gyventojai tur?jo būti u?registruoti bei suskai?iuoti. Rom?nai nor?jo ?inoti kiek siekia j? galyb?, kad gal?t? dar labiau pl?stis. Be abejo, pavergtos tautos nebegal?jo pak?sti tokio dominavimo, ir visi atrod? nusivyl? d?l tokios prievartos. Tokiomis aplinkyb?mis ? pasaulio istorij? ??eng? Kristus.

Vie?pats tyliai ?eina ? ka?kuo kitu u?si?mus? pasaul?. Jis, ?sikūnij?s Dievas, gimsta oloje, o jo sveikinti pirmiausia ateina piemenys – tie, kuriems nebuvo vietos visuomen?s gyvenime.

Ka?kuo visa tai susi?aukia ir su ?i? met? Kal?domis…

Kal?dos – tai sl?pinys, primenantis mums, kad istorija yra Dievo rankose ir kad Jis eina savo keliais, ir tai n?ra mūs? keliai.

Tikriausiai turime teis? nuolat sudarin?ti s?ra?? t? dalyk?, kurie mūs? gyvenime, Ba?ny?ios gyvenime, ?monijos gyvenime yra neteisingi, ta?iau niekada neturime prarasti vilties, kad Dievas nepalieka ?monijos vienos.

Ne?iūrint viso pasaulyje esan?io blogio, vis tiek galime būti tikri, kad Dievas nepalieka mūs? vien?, o visos nelaim?s baigt?si tada, jei savo ?irdyse sugeb?tume suteikti Jam vietos.

J?zui ?sikūnyti pakako ?iaud? gl?bio…

Mes pernelyg da?nai galvojame, koki? did?i? dalyk? turime padaryti, kad priimtume Diev? ? savo gyvenim?, ta?iau kartais u?tenka tik ma?o ply?elio ?irdyje, ir tada jau Jis ?ino, kaip u?imti reikiam? viet?. Tada u?gis visos mūs? ?aizdos, tada pasveiks pavargusi ?irdis.

Kal?d? sveikinimai n?ra tik formalumas ar gero tono demonstravimas, bet kvietimas kiekvienam i? mūs? skirti Dievui deram? viet? savo asmeniniame gyvenime, būti ??em?s druska ir pasaulio ?viesa“.

O svarbiausia: suvokti, k? rei?kia Vie?paties atne?toji taika ir ramyb?…

Adolfas Gru?as