Benediktinų abato meditacija kardinolams: konklava – aukštutinis kambarys
Gana ilgą kalbą abatas pradėjo pakartodamas esminį mūsų tikėjimo ir Bažnyčios pašaukimo dalyką – esame Kristaus Bažnyčios nariai. Jei centre nebūtų Kristaus, Bažnyčia būtų ne kas kita, kaip šalta institucija, neturinti šventos ugnies. Tai nėra abstraktus priminimas, pabrėžė pamokslininkas – šią akimirką reikia sutelkti visą dėmesį į Kristų.
Toliau savo meditacijoje tėvas Ogliari pavartojo „aukštutinio kambario“ metaforą. Tai vieta, kur Jėzus šventė Paskutinę vakarienę, kur prisikėlęs pasirodė mokiniams ir kur per Sekmines ant apaštalų nužengė Šventoji Dvasia. Pasak pamokslininko, savaime kyla palyginimas su Siksto koplyčia. Konklavos vieta – tai aukštutinis kambarys, kurio durys bus uždarytos, o susirinkusius kardinolus įkvėps Šventoji Dvasia.
Nors pats konklavos pavadinimas reiškia užrakintą kambarį, jis iš tiesų tomis dienomis bus atvertas pasauliui – jame viešpataus Dvasios laisvė. „Leiskite, kad Dvasios šviesa susitiktų su jūsų laisve, – ragino tėvas benediktinas kardinolus, būsimus popiežiaus rinkėjus. – Leiskite jai pradėti dialogą su jumis, su jūsų vidiniu pasauliu ir – per jus – su tuo įvairialypiu ir visuotiniu pasauliu, kurio atstovai ir išraiška jūs esate. Leiskite, kad ji įsiskverbtų į jūsų pokalbių, diskusijų, susitikimų klostes; leiskite, kad ji įsipintų ir į tą dinamiką, ir kartais įtampą, kurios būdingos kiekvienai žmonių sueigai. Leiskite, kad iš tiesų Šventoji Dvasia būtų pagrindinė veikėja, kad formuotų jūsų širdis, uždegtų jūsų protus ir apšviestų akis, kad galėtumėte išgirsti, suprasti ir pamatyti stebuklus, kuriuos Viešpats rengiasi padaryti savo Bažnyčios ir viso pasaulio labui.“
(jm / Vatican News)