Kanonizuotos Prancūzijos revoliucijos metu nukankintos karmelit?s
J? kankinyst? ?vyko vieno i? Prancūzijos revoliucijos etapo, vadinamojo ?Teroro re?imo“, kulminacijos metu. Mirties nuosprend?iai buvo priimami revoliuciniame teisme, kuris su teisingumu netur?jo nieko bendra. Jau 1792 metais, aktyvios revoliucin?s nukrik??ioninimo faz?s metu, kai buvo diegiamas ?proto kultas“, karmelit?s, kaip ir kitos vienuol?s, buvo i?vytos i? savo vienuolyno, joms u?drausta ne?ioti vienuolin? abit? ir v?l susiburti. ?iems draudimams jos pasiry?o nepaklusti ir pusiau pogrind?io s?lygomis, priimtos keli? Kompjen?s ?eim?, t?s?, kaip buvo pasi?ad?jusius per ??adus, Kristui pa?v?st? gyvenim?.
O tai, kaip parei?k? po trumpo pos?d?io revoliucinis teismas, buvo ?fanatizmo“ nusikaltimas, kitaip tariant – tik?jimo ir ??ad? neatsisakymas, taip pat ?kontrrevoliucijos, respublikos sunaikinimo ir tironijos atkūrimo“ siekis, kur? es? pagrind? ir are?to metu prior?s ki?en?je rastas ?ven?iausiosios J?zaus ?irdies paveiksl?lis – pasak revoliucionieri?, dalyvavimo monarchist? s?moksle ?enklas. Nepamir?ta melagingai kaltinti, kad vienuol?s es? saugojo revoliucijos prie?inink? ginklus.
Karmeli?i? egzekucija, nors tik viena i? daugyb?s, i?liko am?inink? ir istorijos atmintyje. Minia reguliariai susirinkdavo steb?ti kruvino revoliucijos prie?? egzekucijos reginio, kur? nevengdavo palyd?ti ?ūksniais. Ta?iau ?? kart? minia tyliai steb?jo, kaip karmelit?s, kai kurios su giesme lūpose, kilo laiptais prie savo mirties vietos. 41 met? am?iaus prior? ?v. Augustino Teres? – paskutin?. ?Kaip galime pykti ant ?i? nelaiming?j?, kurie mums atveria dangaus vartus? Atleid?iu jums i? visos ?irdies, kaip, tikiuosi, Dievas atleis ir man!“, – i?tar? viena i? karmeli?i?, 78 met? Nukry?iuotojo J?zaus sesuo.
1906 metais Kompjen?s karmelit?s buvo paskelbtos palaimintosiomis. Atsi?velgus ? apie jas sklindant? ?ventumo gars?, ? liudijimus apie j? u?tarimu gautas malones, ? egzekucij? d?l neapykantos tik?jimui, 2022 metais popie?ius Pranci?kus, Prancūzijos vyskup? pra?ymu, leido prad?ti ekvipolentin?s kanonizacijos proces?, kuris buvo u?baigtas 2024 met? gruod?io 18 dienos dekretu.
Kitais gruod?io 18 dienos dekretais leid?iama skelbti palaimintaisiais komunistinio re?imo kankin? Eduard? Profittlich? SJ, Estijos apa?talin? administratori?, ir nacizmo kankin?, kunig? ital? Elij? Comini. Trys Dievo tarnai, beatifikacijos bylose patvirtinus j? heroji?kas dorybes, pripa?inti ?garbingaisiais“: tai daugyb? met? komunistinio re?imo kalintas vyskupas rumunas Áronas Mártonas (1896–1980), taip pat du kiti giliu dvasingumu gars?j? vyrai – redemptoristas italas Giuseppe Maria Leone (1829–1902) bei pasi?vent?s pasaulietis prancūzas Pierre’as Goursat (1914–1991), dvasini? pratyb? vadovai ir dvasios t?vai. (RK / Vatican News)
