T. Radcliffe’o OP meditacija Sinodo dalyviams apie laisv?
Vis? pirma, turima omenyje laisv? kalb?ti apie tai, kuo tikime, ir be baim?s ?siklausyti ? kitus, gerbiant vieniems kitus. Tai Dievo vaik? laisv?, kai sakant ?a?“ skelbiamas gerosios Prisik?limo naujienos akibrok?tas. Tam tikra prasme, neturime teis?s tyl?ti.
Laisv? kalb?ti yra suleidusi ?aknis ? vidin? ?ird?i? laisv?. Kai kas nusivils Sinodo sprendimais, manys, kad jie neapgalvoti ar net klaidingi. Bet reikia atsiminti, kad mūs? laisv? apima tik?jim?, jog ?viskas i?eina ? gera mylintiems Diev?“ (?r. Rom 8, 28). Viliam?s, kad viskas ? gera i?eina ir tiems, kurie nemyli. Pasitikime Dievo ?od?iu, kad niekas negali atskirti mūs? nuo Dievo meil?s – net mūs? nekompetencija ar klaidos. Su tokia laisve dr?stame priklausyti Ba?ny?iai, sakydami ?mes“. Krik??ioni?kos laisv?s DNR dviguba spiral? yra sudaryta i? ?a?“ ir ?mes“, Dievo malon? veikia abejuose matmenyse, su tokia laisve svarstome apie tai, kokius sprendimus priimti.
?v. Tomas Akvinietis mok?, kad malon? i?tobulina prigimt?, bet jos nepanaikina ar nesugriauna. Tik?jimas ?vent?ja Dvasia neatleid?ia mūs? nuo būtinyb?s naudotis protu ie?kant tiesos, sakyti ties?, būti jos liudytojais net tada, kai susiduriame su prie?i?kumu mūs? pa?i? bendruomen?s viduje. Prie?ingai, nereikia bijoti nesutarim?, nes ir juose veikia ?ventoji Dvasia.
Mūs? laisv? – galvoti, kalb?ti ir klausytis be baim?s. Ta?iau ji nieko nerei?kia, jei neturime laisv?s t?, kurie tiki, kad Dievas darbuojasi, kad Diev? mylintiems viskas i?eit? ? gera, pakartojo T. Radcliffe’as OP. O jei turime toki? laisv?, tai galime būti ramūs d?l bet kokio rezultato.
Sinodo asambl?joje veikia Dievo apvaizda ir veda mus ? Dievo karalyst? vien jai ?inomais keliais. Tai yra tiesa ir tada, kai nusiviliama. Da?nai negalime suvokti, kaip Dievo apvaizda veikia mūs? gyvenime. Darome tai, k? manome esant teisinga, o visa kita yra Vie?paties rankose. ?iame Sinode neprivalome padaryti visko. Bus kit? Sinod?. Svarbu ?engti ?ingsn?, po to ?? darb? perims kiti.
Dominikonas pamin?jo du ?inomus pra?jusio am?iaus vardus – dominikon? teologo Yves’o Congaro OP ir j?zuito teologo Henri de Lubaco SJ. Abu jie buvo nubausti ir persekioti Ba?ny?ios, kuriai priklaus?. Bet abu i?saugojo vidin? laisv?, plat? ?vilgsn?, meil?, nepasidav? nuoskaudoms ir susireik?minimo pagundai.
Jei mūs? laisv? yra tik laisv? gin?ytis d?l savo pozicij?, būsime gundomi arogancijos t?, kurie, H. de Lubaco ?od?iais tariant, laiko save ??sikūnijusia ortodoksijos norma“. Gal? gale imsime mu?ti ideologijos būgnus, nesvarbu, kair?je ar de?in?je. Jei tur?sime laisv? t?, kurie pasitiki Dievo apvaizda, bet nedr?sime ?sitraukti ? diskusij? reik?dami savo ?sitikinimus, elgsim?s neatsakingai ir niekada nesubr?sime.
Dievo laisv? darbuojasi mūs? laisv?s ?erdyje, tryk?ta mumyse. Kuo labiau mūs? laisv? yra i? Dievo, tuo labiau ji i? ties? yra mūs? laisv?. Būdami laisvi Dievo vaikai, kiekvienas galime sakyti ?a?“ ir kartu sakyti ?mes“. (RK / Vatican News)
