杏MAP导航

59 met? am?iaus kardinolas G. Ry?as Sinodo dalyviams vyskupams, kunigams, vienuoliams ir pasaulie?iams trumpai pristat? savo arkivyskupijos sinodin? keli?.

Lodz?s arkivyskupijai priklauso per 1,3 milijono tikin?i?j?, gyvenan?i? 219 parapij? teritorijose. Sinodiniame kelyje dalyvavo 7000 tūkstan?iai asmen?, padalyt? ? 300 sinodini? grupi?. Būt? galima pasakyti, kad 7000 yra nema?as skai?ius, bet, palyginus su visu 1 300 000 arkivyskupijos tikin?i?j?, – la?as jūroje. Vis d?lto tai, kas i? ties? svarbu, n?ra skai?iai. Svarbu, kad 7000 arkivyskupijos sinodinio kelio dalyvi? i? ties? susitiko. Būtent tod?l buvo nuspr?sta, pridūr? lenk? kardinolas, neskelbti klausimyn? internete – kad ?mon?s susitikt? vienas su kitu. Tai nebuvo lengva – d?l pandemijos pirmieji susitikimai vyko virtualiai.

Sinodin?s grup?s tapo skirtumais turtingos vienyb?s patirtimi ir vieta: kartu buvo galima pamatyti senosios lotyni?kosios liturgijos myl?tojus ir charizmini? bendruomeni? lyderius. Daug ?moni? savo kalb? prad?jo pastaba, jog pirm? kart? savo gyvenime gali kreiptis ? vis? Ba?ny?i? ir jausti, kad j? klausomasi. Arba nusprend? paskutin? kart? ka?k? pasakyti Ba?ny?ioje, dar kart? ?engti pasitik?jimo ?ingsn?, nors ir be dideli? lūkes?i?.     

?Gird?damas ?iuos balsus negali nusisukti nuo did?iul?s atsakomyb?s. Apibendrindamas ?i? pirm?j? dal?, noriu pasakyti, kad būtent sinodinio proceso metu atradome nauj? svarb? Ba?ny?ios bruo??. Paprastai, nor?dami apibūdinti vyskupijos būkl?,  kalbame apie dominicantes ir communicantes (Mi?ias lankan?i? ir Komunij? priiman?i? procentin? dal? – red.). O dabar vis svarbiau ?inoti, koks yra responsabiles – ?moni?, kurie ne vien lankosi Ba?ny?ioje, bet taip pat j? stato, kai yra pakviesti ir padr?sinti tai daryti – skai?ius”, – sak? Lodz?s arkivyskupas.    

Kardinolas G. Ry?as pamin?jo du konkre?ius sinodinio kelio momentus, kurie giliai ?sir??? ? jo atmint?. Vienas j? susij?s su sinodi?kumu ir Ba?ny?ios hierarchiniu matmeniu. Lenkijoje ir, tik?tina, visur nesunku rasti ?moni?, kurie bijo, jog sinodi?kumas sugriaus hierarchin? Ba?ny?ios s?rang?, pakeis j? demokratine lygybe, parlamentiniais debatais ir konsensusu. Remiantys sinodin? keli? yra apibūdinami kaip tie, kurie prie?inasi hierarchijai ir jos vadovaujan?iam vaidmeniui Ba?ny?iai.  

?Tod?l noriu pacituoti vien? tikint?j? pasauliet?, kuris sinodiniame susitikime atsistojo ir pasak?: ?Mes nebijome hierarchijos, visai jos nebijome. Jau?iame baim? tik tada, kai dvasininkai apleid?ia nuolatin? formacij?: kai jie neklauso Dievo ?od?io, neina i?pa?inties, nepriklauso i? ties? jokiai konkre?iai bendruomenei, vengia rekolekcij? ir pan. Tada taip. Tokiu ir tik tokiu atveju mes tikrai bijome j? ir j? galios Ba?ny?ioje“, – kalb?jo kardinolas G. Ry?as. Kitas jam ?strig?s momentas: sinodi?kumo ir evangelizavimo s?saja. Be plataus sinodi?kumo n?ra joki? galimybi? ?iandienos ?mon?ms atne?ti Evangelij?. Kalbant apie Lodz?, tai 80 procent? populiacijos, kuri nesilanko ba?ny?ioje.  

Dar vienas neraminantis signalas, t?s? kardinolas, j? pasiek? tuo metu, kai viename arkivyskupijos sinodiniame susitikime buvo kalbama apie ?eimos gyvenim?. Ka?kas pasak?, jog Dievo vidinis trejybinis gyvenimas yra svarbiausias modelis tikrame ?eimos gyvenime... Taip. Bet, prad?jo galvoti arkivyskupas, kas i? ties? gali suprasti ?i? id?j?? K? patrauks ir pakvies toks skelbimas? Laim?, dalyvavo ir kelios vadinamojo ?nereguliaraus statuso“ ?eimos, kuri? nariai nebuvo reguliariai praktikuojantys, o kai kurie – ir visai netikintys. Vienas i? j?, prisipa?in?s, jog i?pa?inties nebuvo 20 met? ir retai eina ? Mi?ias, susitikimo pabaigoje atsistojo ir pasak?: ?s?d?iu ?ia su jumis vis? dien?. Kas kart? jūs pabr??iate, jog norite kreiptis būtent ? tokius, kaip a?. Tad ?tai, turiu pasakyti, jog nesupratau nei vieno ?od?io i? to, k? ?iandien gird?jau“.

Ir ?ie ?od?iai, pasak lenk? kardinolo, buvo palaiminimas ir pavyzdys, kaip veikia ?ventoji Dvasia. Nepakanka pakviesti ? Sinod? kad ir ?imtus tikin?i?j?, kurie jau ?sitrauk? ? Ba?ny?ios gyvenim?, ir aptarin?ti dalykus su jais. Atstumas tarp j? ir tarp ?moni?, kurie, kaip ir jie, pakrik?tyti, bet gyvena ?pasaulyje“, yra ne?tik?tinas. ?Be plataus sinodi?kumo netur?sime ne tik evangelizavimo instrument?, bet net ir kalbos, kuria evangelizuoti“, – pabr??? lenk? ganytojas.

Lodz?s arkivyskupas kardinolas G. Ry?as su Sinodo apie sinodi?kum? Romoje dalyviais pasidalijo tuo, kas, jo nuomone, yra did?iausias sinodinio kelio jo vyskupijoje vaisius. Visose parapijose rugs?jo viduryje buvo su?aukti ?parapiniai sinodai“. Jie veiks du metus. Parapiniam sinodui vadovauja parapijos pastoracin? taryba. Vis? pirma ?i taryba i?kels svarbiausius parapijos bendruomenei klausimus, problemas, i??ūkius. Tada parapijos kunigas sukvies visus parapijie?ius ? dvasin? pokalb?.   

??inoma, neturiu jokio supratimo, koks bus rezultatas po dvej? met?, bet ?iuo metu galiu bent pasakyti, jog pagaliau kiekvienoje atskiroje parapijoje turiu pastoracin? taryb?. Vien per pastaruosius du m?nesius tarybos buvo ?steigtos 85–90 parapij?”, – sak? kardinolas G. Ry?as, u?baigdamas savo pastabas. (RK / Vatican News)