Kardinolas L. A. Tagle: brolyb? pad?s rūpintis Dievo kūrinija
Asambl?joje liepos 10–18 dienomis Dar es Salamo Nyerere kongres? centre (NICC) dalyvavo Ba?ny?i? delegatai vyskupai ir dvasininkai i? devyni? ryt? Afrikos kra?t?: Eritr?jos, Etiopijos, Kenijos, Malavio, Piet? Sudano, Sudano, Tanzanijos, Ugandos ir Zambijos.
Kardinolas Luis A. Tagle taip pat pasak? atidarymo Mi?i?, kurioms vadovavo kardinolas John Njue, Nairobio arkivyskupas emeritas, homilij?. Asambl?j? dalyvavimu pagerb? Tanzanijos prezident? Samia Hassan Suluhu. Arkivyskupas Kasonde, regionin?s vyskup? konferencij? asociacijos (AMECEA), pirmininkas primin?, kad pagrindinis asambl?jos tikslas buvo popie?iaus enciklika Laudato si'.
Kardinolas L. A. Tagle paragino regionin?s asociacijos ganytojus visuotin?s brolyb?s dvasioje kovoti su gamtos nykimu. Anot i? Filipin? kilusio Romos kurijos dvasininko, norint tinkamai kovoti su aplinkos niokojimu, reikia laikytis broli?k? struktūr?, kurios reikalauja rūpintis vieni kitais. ?Nesirūpinimas kit? gerove neatsiejamas nuo nepagarbos aplinkai“, – sak? L. A. Tagle. Jis patikino, kad, kai n?ra ?mogi?kosios brolyb?s, beveik automati?kai kūrinij? pradedama naudoti ne pagal paskirt? – kūrinija tampa priemone konkuruoti su kitais, dominuoti.
Kai pa?eid?iama ?moni? brolyb?, su kūrinija elgiamasi ne su pagarba ir d?kingumu, ? kūrinij? ?iūrima ne kaip ? ?monij? vystan?i?, bet kaip ? kitus nuskurdinan?i? ir ?itaip kūrinija tampa godumo ?rankiu. Mes puikiai suprantame, kad brolyb?s ir rūpinimosi kitais stoka egzistuoja kartu su kūrinijai ken?ian?iomis praktikomis, sak? buv?s Manilos, Filipin? sostin?s, arkivyskupas L. A. Tagle.
Artim?j?, kaip broli? ir seser?, nepaisymas ir netinkamas kūrinijos u?valdymas yra vienas nuo kito priklausantys dalykai, jie vienas kit? sustiprina. Popie?ius tai pary?kino enciklikoje Laudato si', sakydamas, kad ?mogaus aplinka ir gamtos aplinka nyksta kartu. Be to, blog?jant ?mogaus vystymuisi, blog?ja ir ekologin? aplinka. Negalime tinkamai kovoti su aplinkos būkl?s blog?jimu, jei nepa?alinsime prie?as?i?, susijusi? su ?mogaus ir socialine degradacija.
Savo enciklikoje popie?ius ragina siekti integralios ekologijos arba ekologinio teisingumo, pa?ym?damas, kad labai da?nai stabai, kuriuos garbiname, esame mes patys.
?Tapome kūrinijos ?eimininkais, pamir?dami, kad esame kūriniai, o ne dievai. Pamir?ome, kad esame pri?iūr?tojai, o ne savininkai. O kai prad?sime ?itaip elgtis su kūrinija, kas mums sutrukdys galvoti, kad esame kit? ?moni? savininkai? – klaus? kardinolas L. A. Tagle. Jis pakartojo, kad reikia ai?kiai suprasti pagrindines aplinkos būkl?s blog?jimo prie?astis, ta?iau tik atsigr??dami ? Diev? ir vengdami būti stabais, ypa? stabais, kuriais esame patys sau, praskinsime keli? ? brolyb? ir rūpinim?si Dievo kūrinija.
Ryt? Afrikos katalik? vyskup? konferencij? asociacija (AMECEA) siekia vientiso pastoracinio po?iūrio ? Ba?ny?iai rūpimus klausimus regione. Pirmoji asociacijos asambl?ja ?vyko 1961 m. Nuo tada reguliariai, da?niausiai vis kitame asociacijos kra?te arba Romoje, rengtos asambl?jos regionui ir Afrikos ?emynui aktualiomis temomis. Pirmoji asambl?ja surengta Tanganikos teritorijoje, i? kurios susikūr? dabartin? Tanzanija, svarst? bendro pobūd?io tem? Ba?ny?ios Afrikoje ateitis. Kitos dvi asambl?jos sutapo su Vatikano II susirinkimu, tod?l ?vyko Romoje. Asociacija ?kūr? regionin? katalik? universitet? (CHIEA), Asociacijos AMECEA tyrim?, tik?jimo ugdymo ir socialin?s komunikacijos skyrius pareng? pastoracines gaires d?l dvasinink? stokos augan?ios populiacijos at?vilgiu ir pa?aukim? formacijos afrikieti?kajame kontekste; d?l būtinumo Ba?ny?iai tapti vietine tikrove per jos gyvenim? ir veikl? ma?osiose bendruomen?se; d?l ?eim?, kurios būt? tikrai krik??ioni?kos ir afrikieti?kos; jaunimo; d?l Evangelijos ?kultūrinimo; Ba?ny?ios ir pl?tros besirengiant Afrikos sinodui; d?l evangelizavimo tre?iajame krik??ionyb?s tūkstantmetyje; d?l AIDS pandemijos Afrikoje, susitaikymo, taikos ir teisingumo. 2011 m. Ryt? Afrikos katalik? vyskup? konferencij? asociacija (AMECEA) i?kilmingai pamin?jo veiklos penkiasde?imt?sias metines, v?liau ?vykusiose asambl?jose vyskupai d?mes? skyr? evangelizavimo ir solidarumo, atsivertimo ir krik??ioni?kojo liudijimo, regiono Ba?ny?i? skirtingumo, orumo ir vienyb?s klausimams. (SAK / Vatican News)
