Sena kaip pasaulis tiesa – visi esame broliai ir seserys
?K? turime mintyse sakydami novatori?ka, nauja?“, – klaus? Romos kurijoje tarnaujantis ispanas kardinolas, Vatikane atsakingas u? tarpreliginius santykius. Jis pripa?ino, jog tuomet, kai pasirod? dokumentas apie brolyb? ir socialin? draugyst?, jis irgi buvo tarp t?, kurie, vie?ai d?iaugdamiesi dokumento novatori?kumu, neatkreip? d?mesio ? tai, jog popie?ius Pranci?kus i? tikr?j? tik pakartojo ir mums primin? sen? kaip pasaulis ties?, esan?i? ir mūs? tik?jimo pagrindu: visi esame broliai ir seserys.
Tai n?ra raginimas jais tapti, o egzistencin? tikrov?: visi esame broliai ir seserys, nei vieno neatmetant!
Pasak kardinolo, jam norisi ?ypsotis, kai pagalvoja apie apstulbim?, kai kieno patiriam? pavar?ius enciklikos tekst?. Ta?iau tokia reakcija, patikino M. A. Ayuso Guixot, leid?ia suprasti, kokioje situacijoje ?iuo metu gyvename. Anot kardinolo, jei pasaulis tik ?iandien atranda ir stebisi, kad visi esame broliai ir seserys, ka?kas su juo nelabai gero dedasi.
Kurti susitikimo kultūr? – rei?kia eiti Vatikano II Susirinkimo vaga, primin? M. A. Ayuso Guixot. Susirinkimo pabaigoje 1965 m. gruod?io 7 d. Paulius VI pasak?: ?Senasis pasakojimas apie samariet? buvo susirinkimo dvasingumo paradigma, susirinkimo religija i? principo buvo artimo meil?.“ Kaip tik samarie?io figūra yra enciklikos Fratelli tutti centre.
Kardinolas pla?iau aptar? tris enciklikos aspektus: neatlyginam? meil?, skirt? visiems, svarbi? tarnyst? ?monijos ?aizdoms u?gydyti ir bendr? darb? d?l taikos.
Kalb?damas apie pirm?j? aspekt? – neatlyginam? meil?, skirt? visiems, kardinolas primin? dievi?k?j? norm? Prad?ios knygos antrajame skyriuje, jog ?negera ?mogui būti vienam“, kad atskleist? giliausi? ties? apie ?mog?: ??mogus sukurtas, kad i?eit? i? sav?s ir sutikt? kit?“. Popie?ius Pranci?kus ?sitikin?s, jog vienintelis atsakymas, tinkantis santyki? trancendenti?kumui, yra meil?s civilizacija. Kaip ir jo pirmtakas Paulius VI, Pranci?kus viliasi, jog i?kils ?meil?s civilizacija“. Kalb?damas apie antr?j? aspekt? – ?aizd? u?gydymo tarnyst? – kardinolas M. A. Ayuso Guixot pra?o, kad naujomis kūrybingomis solidarumo i?rai?komis būt? sustabdytas vykstantis nu?mog?jimas vis abejingamesne ir gob?esniame pasaulyje. Brolyb? yra veiksmingiausia laikysena prie? atmetimo kultūr?, pandemija tik pagilino i?naudojimo situacijas, kurios t?siasi nuo am?i? prad?ios. Svarstydamas apie tre?i?j? aspekt? – bendradarbiavim? d?l taikos – M. A. Ayuso Guixot patikino, jog tai yra vis? pasaul? ?pareigojantis reikalas, tai dar didesn? pareiga skirtingoms religijoms, kurios, Pranci?kaus ?od?iais, ?pa?auktos bud?ti kaip brolyb?s sargybiniai konflikt? nakt?, kad tapt? taikos kalviais“.
J?zuit? ?urnalo ?Civiltà Cattolica“ ir ?inomo Jungtini? Valstij? D?ord?tauno universiteto surengtos konferencijos dalyvius pasveikino popie?ius Pranci?kus, sveikinimo lai?ke primin?s, jog dialogas yra autenti?ka buvimo ?mogumi patirtis ir kad brolyb?, suvokta giliausia jos prasme, yra būdas kurti istorij?. (SAK / L'Osservatore Romano / Vatican News)
