A. Riccardi apie popie?iaus enciklik?: kuris karas atne?? k? nors gero?!
Popie?ius Pranci?kus smerkia kar? remdamasis ?monijos ir Ba?ny?ios patirtimi: kiekvienas karas palieka pasaul? blogesn?, negu jis buvo prie? kar?. Toki? ties? mums skelbia istorija, kalb?jo A. Riccardi. Vienas ?iandien ?monij? i?tikusio pasimetimo aspekt? yra istorinio jausmo netekimas. Vis? d?mes? egocentri?kai sutelkiame ? savo pa?i? dabart?, o tai savo ruo?tu atveria keli? nacionalizmui, populizmui. Matome tik save ir savo naud?, o tokios vertyb?s kaip taika, vienyb?, demokratija tampa tik tu??iomis deklaracijomis, netenka savo pirmaprad?io turinio.
?v. Egidijaus bendruomen?s ?kūr?jas prisimin? su kokiu entuziazmu po 1989 m. buvo kuriamos naujo taikaus ir teisingo pasaulio vizijos. Deja, dabar tenka konstatuoti, kad dauguma lūkes?i? nepasiteisino ir bent jau pasaulin?s taikos po?iūriu ?iandien pad?tis ne tik nepager?jo, bet yra blogesn? negu prie? tris de?imtme?ius.
Skelbdamas brolyb? kaip svarbiausi? ?moni? ir taut? sambūvio vertyb? popie?ius nori pa?adinti pasaul? i? susitaikymo su kar? nei?vengiamybe. Visi karai nieko kito neatne?a, kaip tik kan?i?, mirt?, materialinius nuostolius, pab?g?li? srautus. Kiekvienas karas – tai politikos ir ?moni?kumo pralaim?jimas, g?dinga kapituliacija blogio akivaizdoje. Popie?ius pabr??ia, kad kiekvienam ?mogui, ne tik valstyb?ms ir tarptautin?ms institucijoms, yra skirta taikdaryst?s misija. ?inoma, valstyb?s ir tarptautin?s organizacijos yra atsakingos u? taikos architektūr?, ta?iau ir mes visi, kiekvienas asmeni?kai, negalime būti tik pasyvūs steb?tojai. A. Riccardi primin? ?v. Jono Pauliaus II ?od?ius Asy?iuje 1986 m. vykusio tarpreliginio maldos u? taik? susitikimo metu: ?Taika laukia savo prana??, savo kūr?j?. Taika – tai visiems atvira statybos aik?tel?, ne tik specialistams, i?min?iams ir strategams, bet visiems. Taika kuriama ma?ais ?ingsneliais kasdieniniame gyvenime“. Taikdariai yra visi brolyb?s ry?iais susieti ?mon?s. (JM / Vatican News)
