Tre?iadienio katechez?. Melskime dovanos suprasti, kur ?strigo mūs? gyvenimas
J?zus atvyksta ? Jeruzal? dalyvauti ?yd? ?vent?je. Jis stabteli prie vart?, kur turbūt buvo plaunamos aukoms skirtos avys. Prie ?i? vart? taip pat gul?jo daugyb? ligoni?, kurie, skirtingai nei avys, nebuvo ?leid?iami ? ?ventykl?, nes buvo laikomi ne?variais. J?zus stabteli būtent prie ?i? ken?ian?i? ?moni?.
?ie ?mon?s tik?josi stebuklo, galin?io pakeisti j? likim?. ?alia buvo baseinas ir buvo manoma, kad jo vanduo turi gydom?j? gali?. Tam tikromis akimirkomis vanduo sujud?davo ir, pagal to meto ?sitikinim?, kas pirmas ? j? pasinerdavo, tas pasveikdavo.
Taip kilo savoti?kas ?varg?? karas“: galime ?sivaizduoti liūdn? scen?, kai ?ie ligoniai vargingai klibik??iuodavo link baseino. Baseinas buvo vadinamas Betzata, o tai rei?kia ?gailestingumo namai“: tai gal?t? būti Ba?ny?ios, kur susirenka ligoniai ir varg?ai ir kur Vie?pats ateina gydyti ir suteikti vilties, ?vaizdis.
J?zus kreipiasi ? konkret? ?mog?, kuris jau trisde?imt a?tuonerius metus buvo sukaustytas ligos, paraly?iuotas. Jis jau susitaik?s su savo neviltimi, nes, vandeniui sujud?jus, niekada nesp?davo pasinerti jame pirmas. Ir mes daug kart? esame paraly?iuojami nusivylimo, kuris da?nai mus ?stumia ? pasyv? neveiklum?.
J?zus u?duoda ?iam sunkiam ligoniui klausim?: ?Ar nor?tum pasveikti?“ Jis gali pasirodyti nereikalingas, bet i? ties? yra būtinas, nes, kai ?mogus yra ?strig?s daugel? met?, gali pritrūkti ir noro pasveikti.
Kartais ir mes linkstame likti ligonio būkl?je, spausdami kitus mumis rūpintis. Kartais tuo teisinam?s, kai neapsisprend?iame, k? daryti su savo gyvenimu. O J?zaus klausimas ver?ia ligon? pa?velgti ? tai, koks yra tikriausias ir giliausias jo tro?kimas.
Vyras ? J?zaus klausim? atsako gana i?samiai, tuo pa?iu atskleisdamas savo po?iūr? ? gyvenim?. Jis sako, kad n?ra ?mogaus, kuris j? panardint? ? vanden? pirmiau u? kitus. Taigi, u? jo i?gijim? labiau atsakingi kiti, nei jis pats. Tokia nuostata lengvai tampa pretekstu i?vengti atsakomyb?s.
Bet ar tikrai tiesa, kad niekas jam neskub?jo pad?ti? ?tai ai?kus ?v. Augustino atsakymas: ?Taip, kad būt? i?gydytas, jam būtinai reik?jo ?mogaus, bet ?mogaus, kuris taip pat buvo Dievas. [...] Taigi ?mogus, kurio reik?jo, at?jo. Kam ilgiau atid?lioti i?gydym??"
Ligos sukaustytas vyras priduria, kad kai jis pats bando pasiekti basein?, visuomet kas nors ateina anks?iau u? j?. Matome, kad j? jau yra ap?musi tam tikra fatalistin? nuostata, jis nusivyl?s, jam atrodo, kad jau pralaim?jo gyvenimo kov?. Ir mes kartais manome, kad viskas mums nesiseka, kad likimas nusiteik?s prie? mus.
O J?zus padeda sunkiam ligoniui atskleisti, kad jo gyvenimas yra jo rankose. Jis pakvie?ia j? atsistoti, pakilti i? savo liguistos pad?ties ir paimti gult? ? rankas. Jis nesiūlo jo papras?iausiai palikti: jis simbolizuoja jo buvusi? lig?, tai jo istorija. Iki tol praeitis j? blokavo, ji vert? j? gul?ti, tarsi būt? mir?s. Dabar jis pats gali paimti tuos ne?tuvus ir ne?ti juos, kur nori: jis gali nuspr?sti, k? daryti su savo istorija! Pri?m?s atsakomyb? pasirinkti, kuriuo keliu eiti, jis gali prad?ti, J?zaus d?ka, juo eiti.
?Brangūs broliai ir seserys, pra?ykime Vie?paties dovanos suprasti, kur ?strigo mūs? gyvenimas. Pasistenkime i?sakyti savo tro?kim? i?gyti. Melskim?s u? visus tuos, kurie jau?iasi paraly?iuoti, kurie nemato i?eities. Pra?ykime gyvenimo Kristaus ?irdyje, kuri yra tikrieji gailestingumo namai!“, – bir?elio 18 dienos bendrosios audiencijos katechez?je sak? popie?ius Leonas. (K / Vatian News
