Popie?ius Leonas XIV i?kilmingai prad?jo savo tarnyst?
Prie? Mi?ias popie?ius drauge su Ryt? Ba?ny?i? patriarchais nusileido prie apa?talo ?v. Petro kapo ir valand?l? tyliai meld?si. Procesija su popie?iumi ir kitais celebrantais i? bazilikos i??jo ? aik?t?. Prasid?jo Mi?ios. Po lotyn? ir graik? kalbomis giedotos Evangelijos prie popie?iaus pri?jo trys kardinolai – po vien? i? kardinol? diakon?, presbiteri? ir vyskup? luom?. Kardinolas diakonas u?d?jo palij? ant naujojo popie?iaus pe?i?. Palijus – tai siaura, i? baltos vilnos i?austa juosta, simbolizuojanti popie?ius pa?aukim? sekti Geruoju Ganytoju, kuris eina ie?koti pasiklydusios avel?s ir parsine?a j? ant pe?i?. Po to kardinolas presbiteris meld? Dievo palaiminimo ir ?ventosios Dvasios dovan? pradedamai popie?iaus Leono XIV tarnystei. Kardinolas vyskupas u?mov? popie?iui ant pir?to ?vejo ?ied?. Ant ?io ?iedo pavaizduota stebuklingos ?ūkl?s scena, rei?kianti apa?talo Petro tik?jim? ir visi?k? pasitik?jim? Kristumi.
Popie?iaus Leono XIV homilija
Prad?damas man patik?t? tarnyst?, sveikinu jus visus d?kingumo kupina ?irdimi. ?v. Augustinas ra??: ?Sukūrei mus, Vie?patie, d?l sav?s, ir nerami mūs? ?irdis, kol nenurims Tavyje“. (I?pa?inimai, 1, 1. 1).
Pastarosiomis dienomis i?gyvenome nepaprastai intensyv? laik?. Popie?iaus Pranci?kaus mirtis pripild? mūs? ?irdis liūdesio ir tomis sunkiomis valandomis jaut?m?s kaip tos minios, apie kurias Evangelijoje sakoma, kad jos buvo ?kaip avys be piemens“ (Mt 9, 36). Velyk? dien? gavome jo paskutin? palaiminim? ir Prisik?limo ?viesoje sutikome t? akimirk? būdami tikri, kad Vie?pats niekada nepalieka savo tautos, surenka j?, kai ji i?bla?kyta, ir ?gano kaip piemuo savo kaimen?.“ (Jer 31, 10).
?ia tik?jimo dvasia kardinol? kolegija susirinko ? konklav?; atvyk? skirtingais keliais ir su skirtingomis istorijomis, paved?me Dievui tro?kim? i?rinkti nauj? Petro ?p?din?, Romos vyskup?, ganytoj?, gebant? saugoti turting? krik??ioni? tik?jimo paveld? ir kartu nukreipti savo ?vilgsn? ? priek?, kad spr?st? ?iandienos klausimus, nerim? ir i??ūkius. Palaikomi jūs? mald?, jaut?me ?ventosios Dvasios veikim?. Ji mus suderino tarsi skirtingus muzikos instrumentus, padarydama, kad mūs? ?ird?i? stygos virp?t? viena melodija.
Buvau i?rinktas ne d?l savo nuopeln? ir dabar su baime bei dreb?damas stoju prie?ais jus kaip brolis, norintis būti jūs? tik?jimo ir d?iaugsmo tarnas, kartu su jumis keliauti Dievo, norin?io mus sujungti ? vien? ?eim?, meil?s keliu.
Meil? ir vienyb? – tai du J?zaus Petrui patik?tos misijos matmenys. Apie tai mums pasakoja Evangelijos i?trauka, kuri mus nukelia prie Tiberiados e?ero, kur J?zus prad?jo i? T?vo gaut? misij? ??vejoti“ ?monij?, kad i?gelb?t? j? i? blogio ir mirties vanden?. Eidamas to e?ero pakrante, Jis pa?auk? Petr? ir kitus pirmuosius mokinius būti, kaip Jis, ??moni? ?vejais“. Po prisik?limo jiems tenka t?sti ?i? misij?, vis i? naujo u?mesti tinklus, ? pasaulio vandenis panardinti Evangelijos vilt?, plaukti per gyvenimo jūr?, kad visi būt? Dievo gl?byje.
Kaipgi Petras gali atlikti ?i? u?duot?? Evangelija mums sako, kad tai ?manoma tik tod?l, kad jis savo gyvenime patyr? begalin? ir bes?lygi?k? Dievo meil?, netgi t? valand?, kai jis i?sigyn? J?zaus. ?tai kod?l Evangelijoje perteikiant Petrui skirtus J?zaus ?od?ius pavartotas graiki?kas veiksma?odis ?agapao“, rei?kiantis Dievo meil? mums, Jo dovanojim?si be joki? i?lyg? ir apskai?iavim?, skirtingas negu tas, kuris vartojamas Petro atsakyme, apibūdinantis draugi?k? meil?, kuria mylime vieni kitus.
Kai J?zus klausia Petro: ?Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ (Jn 21, 16), jis turi galvoje T?vo meil?. J?zus tarsi sako jam: tik pa?in?s ir patyr?s ?i? Dievo meil?, kuri niekada nesibaigia, gal?si ganyti mano avin?lius; tik d?l Dievo T?vo meil?s gal?si myl?ti savo brolius ir seseris labiau, t. y. aukoti u? juos savo gyvyb?.
Taigi Petras turi myl?ti labiau ir aukoti savo gyvyb? u? kaimen?. Petro tarnyst? apibūdina būtent tokia pasiaukojanti meil?, nes Romos Ba?ny?ia vadovauja meile, o jos tikrasis autoritetas yra Kristaus meil?. Ji niekada nesiekia kitus u?valdyti priespauda, religine propaganda ar galios priemon?mis, bet myli taip, kaip myl?jo J?zus.
Kristus, – sako apa?talas Petras, – yra akmuo, kur? statytojai, atmet? ir kuris tapo kertiniu akmeniu (plg. Apd 4, 11). Ir jei tas akmuo yra Kristus, Petras turi ganyti kaimen? niekada nepasiduodamas pagundai būti nepriklausomu ar vir?esniu u? kitus vadovu, jam patik?t? ?moni? ?eimininku (plg. 1 Pt 5, 3), bet prie?ingai, i? jo reikalaujama tarnauti savo broliams ir stiprinti j? tik?jim?, keliauti kartu su jais. I? ties? mes visi esame ?gyvieji akmenys“ (1 Pt 2, 5), Krik?tu pa?aukti būti Dievo statinio sud?tin?mis dalimis broli?koje bendryst?je, Dvasios derm?je ir ?vairov?s darnoje. Kaip teigia ?ventasis Augustinas: ?Ba?ny?i? sudaro visi, kurie darniai bendrauja su savo broliais ir myli savo artim?“ (Pamokslas 359, 9).
Broliai ir seserys, nor??iau, kad visi trok?tume vieningos Ba?ny?ios, kuri būt? vienyb?s ir bendryst?s ?enklas, sutaikinto pasaulio raugas.
?iais laikais mes matome pernelyg daug nesantaikos, per daug ?aizd?, kurias sukelia neapykanta, smurtas, prietarai, kito baim?, ekonomin? paradigma, eikvojanti ?em?s i?teklius ir engianti vargstan?iuosius. Ir mes norime ?ioje te?loje būti ma?u vienyb?s, bendryst?s, brolyb?s raugu. Norime nuolankiai ir su d?iaugsmu sakyti pasauliui: ?iūr?kite ? Krist?! Priart?kite prie Jo! Priimkite Jo ?od?, kuris ap?vie?ia ir guod?ia! ?siklausykite ? Jo meil?s siūlym? tapti viena ?eima. Viename Kristuje mes esame viena. Tai kelias, kuriuo turime ?engti kartu – ne tik mes, bet ir kit? seseri?k? krik??ioni? Ba?ny?i? nariai, kit? religini? tradicij? tikintieji, visi kurie jau?ia Dievo ie?kojimo nerim?, visi geros valios vyrai ir moterys, kad kurtume nauj? pasaul?, kuriame vie?pataut? taika.
Turi mus gaivinti ?i misionieri?ka dvasia, kad neu?sidarytume savo ma?oje grup?je ir nesijaustume prana?esni u? pasaul?. Esame pa?aukti visiems ne?ti Dievo meil?, kad būt? pasiekta ta vienyb?, kuri nepanaikina skirtum?, bet vertina kiekvieno ?mogaus asmenin? istorij? ir kiekvienos tautos socialin? bei religin? paveld?.
Broliai, seserys, dabar yra meil?s valanda! Dievo meil?, d?l kurios esame broliai ir seserys, yra Evangelijos ?erdis. Kartu su mano pirmtaku Leonu XIII ?iandien galime sav?s paklausti: jei ?is kriterijus ?vyraut? pasaulyje, argi tuoj pat nesibaigt? visi nesutarimai ir nesigr??t? taika?“ (Rerum novarum, 21).
Su ?ventosios Dvasios ?viesa ir galia kurkime Dievo meile grind?iam? Ba?ny?i?, kuri būt? vienyb?s ?enklas; kurkime misionieri?k? Ba?ny?i?, kuri atveria gl?b? pasauliui, skelbia ?od?, suvokia savo istorij? ir tampa ?monijos santarv?s raugu.
Kartu, kaip viena tauta, visi, kaip broliai ir seserys, eikime Dievo link ir myl?kime vieni kitus.
(jm / Vatican News)
