Verb? sekmadienio homilija ?v. Petro aik?t?je: niekas n?ra svetimas i?ganymo istorijoje
Mi?ios prasid?jo palmi? ?akeli? pa?ventinimo ritu prie ?v. Petro aik?t?s centre esan?io obelisko. ?Broliai ir seserys, nuo gav?nios prad?ios prad?jome ruo?ti savo ?irdis per atgail? ir gailestingumo darbus. [...] Tad eikime paskui Vie?pat?, su tik?jimu ir atsidavimu prisimindami jo i?ganing?j? ??engim? ? Jeruzal?, kad, malon?s d?ka tap? kry?iaus sl?pinio dalyviais, gal?tume taip pat dalyvauti prisik?lime ir am?inajame gyvenime“, – kalb?jo kardinolas L. Sandri.
?? sekmadien? ?jome paskui J?z?, vis? pirma kaip ?ventin?s procesijos dalyviai, o v?liau – skausmingu keliu, prad?dami Did?i?j? savait?, kuri mus rengia Vie?paties kan?ios, mirties ir prisik?limo min?jimui, pa?ymima kardinolo skaitytoje Pranci?kaus homilijoje.
Joje popie?ius pakviet? atkreipti d?mes? ? vien? nepa??stam?j?, kurio vardas netik?tai pateko ? Evangelij? – Simon? i? Kir?n?s. Miniai ir kareiviams lydint J?z? link nuo kry?iavimo vietos, jie sutiko j?, gr??tant? i? lauk?, ir ?u?d?jo jam ant pe?i? kry?i?, kad ne?t? j? paskui J?z?“ (?r. Lk 23, 26). Matome, kaip jis visai atsitiktinai atsidūr? centre ?vykio, kuris j? prisl?g? tarsi sunkus medis.
Pam?stykime apie Simono gest?, pa?velkime ? jo ?ird?, sekime greta jo ?alia J?zaus, kvie?iama ?ventojo T?vo homilijoje.
Simono gestas labai dviprasmi?kas. Jis padeda J?zui ne i? ?sitikinimo, o d?l to, kad yra priverstas. Tuo pat metu jis pirmu asmeniu ?sitraukia ? Vie?paties kan?i? ir dalyvauja joje. J?zaus kry?ius tapo Simono kry?iumi. Tuo pat metu, kai kitas Simonas, vadinamas Petru, ?ad?j?s visada sekti paskui Mokytoj? ir net numirti u? j?, ka?kur pradingo. Paskui J?z? dabar eina ne jo mokinys, o ?is kir?nietis. Mokytojas ai?kiai mok?, kad tas, kuris nori eiti paskui j?, turi i?si?ad?ti sav?s, paimti kry?i? ir sekti paskui. Simonas i? Galil?jos ?ad?jo, bet to nepadar?. Simonas i? Kir?n?s daro, bet nieko nesako. Jis su J?zumi neapsikei?ia n? vienu ?od?iu, tarp j? yra tik kry?iaus medis.
Turime ?velgti ? Simono Kir?nie?io ?ird?, jei norime suprasti, ar jis nor?jo pad?ti i?sekusiam J?zui, ar jo nepaken?ia, dalijasi jo skausmu ar tik ver?iamas ne?a jo kry?i?. Gerai ?inome, kas yra Kir?nie?io ?irdyje. Jei, perverta skausmo, Dievo ?irdis netrukus atsivers ir parodys gailestingum?, ?mogaus ?irdis lieka u?dara. Pabandykime pasijausti jo vietoje. K? pajusime? Pykt? ar gailest?, liūdes? ar susierzinim?? Ir jei ?inome, k? Simonas padar? d?l J?zaus, atsiminkime, k? J?zus padar? d?l Simono ir d?l kiekvieno i? mūs? – jis atpirko pasaul?.
Kir?nietis ne?a Kristaus kry?i?, o Kristus ne?a vis? ?moni? nuod?m?, nes myli mus, nes paklūsta T?vui. J?zus ken?ia su mumis ir d?l mūs?. Tas netik?tas, sukre?iantis būdas, kuriuo Kir?nietis ?traukiamas ? i?ganymo istorij?, rodo, kad niekas jai n?ra svetimas.
Eidami su Simonu Kir?nie?iu suvokiame, jog J?zus ateina susitikti su kiekvienu ?mogumi, bet kokioje situacijoje. Matydami daugyb? vyr? ir moter?, kuriuos neapykanta ir smurtas stumia ? Golgot?, prisiminkime, kad Dievas ?? keli? paver?ia atpirkimo vieta, nes juo ?jo atiduodamas savo gyvyb? u? mus. Kiek daug kir?nie?i? ?iandien ne?a Kristaus kry?i?! Ar atpa??stame juos? Ar matome Vie?pat? j? veiduose, i?kreiptuose karo ir kan?ios? Susidūrus su i? ?iauraus blogio gimstan?iu neteisingumu ne?ti Kristaus kry?i? niekada n?ra tu??ias darbas. Prie?ingai, tai pats konkre?iausias būdas dalytis jo gelbstin?ia meile.
J?zaus kan?ia tampa atjauta (?odis ?atjauta“ ital? kalba taip pat gali reik?ti ?kent?ti kartu“ – red.), kai i?tiesiame rank? tiems, kurie nebei?tveria, kai pakeliame parpuolusius, kai apkabiname nusivylusius.
?Broliai, seserys, nor?dami patirti did?j? gailestingumo stebukl?, per Did?i?j? savait? pasirinkime būd?, kuriuo ne?ame kry?i?: ne ant kaklo, bet ?irdyje“, – kvie?ia Verb? sekmadienio popie?iaus homilija. Pasak jos, ne?ame ne tik savo, bet ir t?, kurie ken?ia ?alia mūs?, kry?i?. Galbūt to nepa??stamo ?mogaus, su kuriuo atsitiktinumas – bet ar tikrai atsitiktinumas? – mus suved?. Pasirenkime Vie?paties Velykoms tapdami vieni kitiems kir?nie?iais.
(RK / Vatican News)
