Velyknak?io homilija ?v. Petro bazilikoje: vilties daigai pas?ti, dabar juos auginame mes
??i? nakt? Velyk? ?vak? l?tai art?ja prie altoriaus. ?ios nakties giesm? atveria mūs? ?irdis d?iūgavimui, nes ?em? ?u?liejama tokiu didingu spindesiu: am?inojo Karaliaus ?viesa nugal?jo pasaulio tams?“ (Velyk? prefacija). ?iai nak?iai baigiantis ?vyksta k? tik skaitytoje Evangelijoje apra?yti ?vykiai (?r. Lk 24, 1–12): ?si?iebia dievi?koji Prisik?limo ?viesa ir, dar prie? pasirodant saulei, ?vyksta Vie?paties Velykos. Au?ros prieblandoje jau galima pamatyti, kad didelis akmuo, u?verstas ant J?zaus kapo, jau nuristas. Tuo metu artinasi kelios moterys, apsisiautusios gedulo ?ydais. Tamsa gaubia mokini? sumi?im? ir baim?. Viskas vyksta nakt?“, – pa?ymima popie?iaus Pranci?kaus Velyknak?io homilijoje.
Velyk? nakties bud?jimas, pasak homilijos, pasakoja mums, kaip Prisik?limo ?viesa ?ingsnis po ?ingsnio pradeda sklaidyti istorijos tams? ir pama?u, tarsi br?k?tanti au?ros ?viesa, ap?vie?ia mūs? ?irdis. ?i? Prisik?limo ?vies? atitinka nuolankus tik?jimas, be jokio triumfalizmo. Vie?paties Velykos n?ra toks ?vykis, kuriuo Dievas parodo, koks jis stiprus ir ?pareigoja mus tik?ti ? j?. Tai n?ra tikslas, kur? J?zus pasiekia lengvu keliu, apeidamas Kalvarij?. Ir mes negalime Velyk? i?gyventi i?sibla?k? ir be vidini? dvejoni?. Prie?ingai, Prisik?limas pana?us ? ma?us ?viesos daigus, kurie po truput?, nekeldami triuk?mo, stiebiasi auk?tyn, kartais vis dar nakties ir netik?jimo pavojuje.
Toks Dievo veikimo ?stilius“ i?laisvina mus i? klaidingo abstraktaus religingumo ?sitikinimo, kad Vie?paties Prisik?limas visk? stebuklingai i?sprend?ia. Toli gra?u ne: negalime ?v?sti Velyk? nepaisydami nakt?, kurias ne?iojam?s savo ?irdyse, ir mirties ?e??li?, da?nai gaubian?i? pasaul?. Kristus nugal?jo nuod?m? ir sunaikino mirt?, ta?iau mūs? ?emi?koje istorijoje jo Prisik?limo galia vis dar pildosi. Ir ?is i?sipildymas, tarsi ma?as ?viesos daigelis, patik?tas mums, kad mes j? saugotume ir augintume.
?Broliai ir seserys, tai kvietimas, kur? turime stipriai pajusti savyje, ypa? Jubiliejaus metais: auginkime Velyk? vilties daig? mūs? gyvenime ir pasaulyje!“ – pakviet? popie?ius Pranci?kus Velyk? nakties homilijoje.
Ir tada, kai ?irdyje jau?iame mirties svor?, kai blogis triuk?mingai braunasi per pasaul?, kai savo kūnuose ir visuomen?se jau?iame egoizmo ir prievartos keliam? skausm?, nenusivilkime, bet v?l atsigr??kime ? ?ios – Velyk? – nakties skelbim?: nors dar esame tamsoje, ?viesa pama?u stipr?ja. Mūs? laukia naujo gyvenimo ir pagaliau i?laisvinto pasaulio viltis. Ir nors kartais tai atrodo ne?manoma, galime būti nustebinti naujos prad?ios, nes Kristus nugal?jo mirt?.
?is skelbimas guod?ia ir pripildo mus vilties. Prisik?l?s Kristus mus u?tikrina, kad mūs? asmenin? istorija ir ?monijos kelias, nors vis dar panir? ? nakt?, kurioje ?viesos atrodo blankios, yra Dievo rankose. O jis savo did?ia meile neleis mums svyruoti ir neleis blogiui i?tarti paskutinio ?od?io. Tuo pat metu ?i viltis, jau i?sipild?iusi Kristuje, mums lieka siektinu tikslu: ji mums patik?ta, kad taptume patikimais jos liudytojais ir kad Dievo karalyst? prasiskint? keli? ? ?iandienos moter? ir vyr? ?irdis.
?Mūs? Vie?paties J?zaus Kristaus prisik?limas ?ymi nauj? gyvenim? visiems, kurie j? tiki. ?? jo mirties ir prisik?limo sl?pin? jūs turite nuodugniai pa?inti ir pakartoti savo gyvenimu“ (Pamokslas 231, 2), – cituoja popie?ius ?v. Augustin?, link?damas, kad visi tikintieji savo gyvenime ?pakartot?“ Velykas, tapt? vilties pasiuntiniais ir statytojais tuo metu, kai jau?iame mirties v?j? gūsius.
Tai galime daryti ir ?od?iais, ir ma?ais kasdieniais veiksmais, Evangelijos ?kv?ptais pasirinkimais. Mūs? gyvenimas gali tapti ?kūnyta viltimi.
?Norime j? būti tiems, kuriems trūksta tik?jimo Vie?pa?iu, tiems, kurie pasimet?, tiems, kurie pasidav? ar sulinko nuo gyvenimo na?t?. Tiems, kurie yra vieni?i ar u?sidar? savo liūdesyje“, – linki Pranci?kus. Norime ?kūnyti vilt? d?l vis? ?em?s varg?? ir prispaust?j?, d?l ?eminam? ir nu?udyt? moter?, d?l niekada negimusi? bei i?naudojam? vaik?, d?l karo auk?, priduria jis – ?Visiems ir kiekvienam ne?kime Velyk? vilt?!“
Tegul meil? sugr??ta ir visk? apver?ia mūs? sutemose, XIII am?iaus oland? mistik?s Jadvygos Antverpeniet?s poezijos ?od?iais meld?iama popie?iaus Pranci?kaus Velyknak?io homilijoje.
?Prisik?l?s Kristus yra didysis posūkis ?monijos istorijoje. Jis yra viltis, kuri nei?bl?sta. Jis yra mus lydinti ir palaikanti meil?. Jis yra istorijos ateitis, galutinis tikslas, kurio link einame, kad būtume priimti ? t? nauj? gyvenim?, kuriame pats Vie?pats nu?luostys visas mūs? a?aras, ?ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“ (?r. Apr 21, 4). ?tai Velyk? viltis, ?tai ?posūkis tamsoje“, kur? turime skelbti visiems“, – primena Pranci?kus Velyk? nakties homilijoje, kuri? baigia mūs? laik? oland? autoriaus – Henrio Nouweno – citata, dr?sinan?ia matyti vilties spindulius, nu?vie?ian?ius mūs? keli?, nors ir jau?iame baim?, nors esame skaudinami nuod?m?s.
?Padarykime vietos Prisik?lusiojo ?viesai! Taip pasauliui tapsime vilties statytojais“, – paskutiniais popie?iaus homilijos ?od?iais meld? kardinolas G. B. Re, kuris prie? Eucharistijos liturgij? vadovavo tradici?kai Velyk? nakt? ?ven?iamai Krik?to liturgijai. Jos metu ?v. Petro bazilikoje buvo pakrik?tyti trys katechumenai. (RK / Vatican News)
