Pranci?kus: mirtis – ne visko pabaiga, bet nauja prad?ia
Popie?ius Pranci?kus ra?o: ?Sujaudintas skai?iau ?iuos puslapius, kurie gim? i? Angelo Scola – brangaus brolio vyskupyst?je ir ?mogaus, kuris Ba?ny?ioje atliko svarbias tarnystes, pavyzd?iui, buvo Popie?i?kojo Laterano universiteto rektorius, v?liau – Venecijos patriarchas ir Milano arkivyskupas – min?i? ir meil?s“.
Pranci?kus vis? pirma rei?kia pad?k? u? ?? apm?stym?, kuriame susipina asmenin? patirtis ir kultūrinis jautrumas, o su tuo jam retai tek? susidurti skaitant. ?Pirmoji – patirtis – nu?vie?ia antr?j? – kultūr?; antroji pagrind?ia pirm?j?. ?iame s?kmingame persipynime pra?ysta gyvenimo ir kultūros gro?is, – ra?o popie?ius. – Neapsigaukite d?l nedidel?s ?ios knygos apimties: tai labai turtingi puslapiai, kuriuos perskai?ius reikia skaityti v?l i? naujo. Angelo Scola mums kalba apie senatv?, savo senatv?, kuri, kaip jis ra?o su nuginkluojan?iu pasitik?jimu, ?i?tiko staigiai, daugeliu at?vilgi? netik?tai ir jau ?sib?g?jus“.
?Jau vien d?l ?od?io pasirinkimo, kuriuo jis save apibr??ia – ?senas“, randu bendr? s?saj? su autoriumi, – ra?o popie?ius Pranci?kus. – Neturime bijoti senatv?s, turime nebijoti tapti seni, nes gyvenimas yra gyvenimas, o pasaldinti realyb? rei?kia i?duoti dalyk? ties?. Gr??inti orum? terminui, kuris per da?nai laikomas nesveiku, yra gestas, u? kur? tur?tume būti d?kingi kardinolui Scola. Sakyti ?senas“ nerei?kia ?skirtas i?metimui“, kaip kartais ver?ia m?styti degradavusi i?metimo kultūra. Kita vertus, sakyti ?senas“ rei?kia kalb?ti apie patirt?, i?mint?, ?inias, ??valgum?, m?stym?, ?siklausym?, l?tum?... Tai vertyb?s, kuri? mums labai reikia!“ – pabr??ia popie?ius.
Pranci?kus t?sia: ?Tiesa, mes senstame, bet ne tai yra problema: problema yra tai, kaip mes senstame. Jei i?gyvename ?? gyvenimo laik? kaip malon?, o ne su apmaudu; jei su d?kingumu pasitinkame t? etap? (net ir ilg?), kurio metu jau?iame suma??jusias j?gas, did?jant? kūno nuovarg?, ne tokius pa?ius pojū?ius kaip jaunyst?je, tada ir senatv? tampa gyvenimo etapu, kaip mok? Romano Guardini, tikrai vaisingu ir galin?iu spinduliuoti g?r?“.
Angelo Scola pabr??ia ?mogi?k?j? ir socialin? seneli? vertingum?. Popie?ius primena, jog ne kart? akcentavo, kad seneli? vaidmuo yra labai svarbus subalansuotam jaun? ?moni? vystymuisi ir galiausiai – taikingesnei visuomenei. J? pavyzdys, ?od?iai, i?mintis gali ?skiepyti jaunesniems ilgalaik? vizij?, praeities atmint? ir padeda ?sikibti ? i?liekan?ias vertybes. Mūs? visuomeni?, neretai atsidavusi? trumpalaiki?kumui ir nesveikam i?vaizdos garbinimui, siautulyje seneli? i?mintis tampa ?vyturiu, kuris spindi, nu?vie?ia netikrum? ir suteikia krypt? anūkams, i? j? patirties galintiems pasisemti daugiau nei i? savo kasdienio gyvenimo.
Pasak popie?iaus Pranci?kaus, ?od?iai, Angelo Scola skirti kan?ios temai, da?nai kylan?iai mums senstant, taigi ir mir?tant, yra ?brangūs tik?jimo ir vilties brangakmeniai“. ??io brolio vyskupo argumentuose gird?iu Hanso Urso von Balthasaro ir Josepho Ratzingerio teologijos atgarsius, teologij?, ?sukurt? klūpant“, persmelkt? maldos ir dialogo su Vie?pa?iu. D?l ?ios prie?asties jau sakiau, kad tai puslapiai, gim? i? kardinolo Scola ?min?i? ir meil?s“: ne tik i? proto, bet ir i? emocin?s dimensijos, kuri? nurodo krik??ioni?kasis tik?jimas, nes krik??ionyb? yra ne tiek intelektualus veiksmas ar moralinis pasirinkimas, kiek meil? ?mogui, Kristui, at?jusiam mūs? pasitikti ir nusprendusiam vadinti mus draugais“, – ra?o Pranci?kus.
Pati pabaiga ?i? puslapi?, kurie yra atvira Angelo Scola i?pa?intis, kaip jis rengiasi paskutiniam susitikimui su J?zumi, suteikia guod?ian?io tikrumo: mirtis n?ra visa ko pabaiga, o ka?ko prad?ia. Tai nauja prad?ia, kaip i?mintingai pabr??ia pavadinimas, nes am?inasis gyvenimas, kur? mylintys patiria jau ?em?je, tai prad?ia to, kas niekada nesibaigs. Ir kaip tik tod?l tai yra nauja prad?ia, nes patirsime tai, ko niekada iki galo dar nesame patyr?, – am?inyb?.
Baigdamas popie?ius ra?o: ?Laikydamas ?iuos puslapius rankose nor??iau dar kart? atlikti t? pat? gest?, kur? padariau, Siksto koply?ioje pirm? kart? apsivilk?s balt?j? popie?iaus rūb?, – su didele pagarba ir meile apkabinti savo brol? Angelo, dabar, kai abu esame vyresni nei t? 2013 m. kovo dien?. Ta?iau taip pat vienijami d?kingumo mylin?iam Dievui, kuris bet kokiame mūs? am?iaus tarpsnyje teikia mums gyvenim? ir vilt?.“
Tai buvo prie? por? m?nesi? popie?iaus Pranci?kaus ra?yta pratarm? kardinolo Angelo Scola knygai ?Belaukiant naujos prad?ios. Apm?stymai apie senatv?“, ?iandien prana?i?kai nuskambanti tarsi ?viesus atsisveikinimas prie? i?keliaujant ? T?vo namus.
(D?/Vatican News)
