Krizmos Mi?ios ?v. Petro bazilikoje: ??odis, kur? i?pildome“
Joje ?ventasis T?vas ypa? kreipiasi ? brolius vyskupus ir kunigus, kvie?ia atnaujinti kunigyst?s pa?adus ?velgiant ? J?z? Krist?, ?Alfa ir Omega“, mus myl?jusio ir nuplovusio mūs? nuod?mes savo krauju, padariusio mus karaliais ir kunigais, kaip primin? skaitinys i? Aprei?kimo Jonui.
?Kai leid?iame jam mus mokyti, mūs? tarnyst? tampa vilties tarnyste, nes kiekvienoje mūs? istorijoje Dievas pradeda jubiliej?, malon?s laik? ir oaz?. Paklauskime sav?s: ar moku skaityti savo gyvenimo knyg?? O gal bijau tai daryti?“, – klausiama popie?iaus homilijoje.
Jubiliejiniai metai mums, kunigams, yra ypatingas kvietimas i? naujo v?l atsiversti, pa?ymi Pranci?kus. Būti vilties piligrimais, i?eiti i? klerikalizmo ir tapti vilties skelb?jais. ?inoma, jei J?zus bus mūs? gyvenimo Alfa ir Omega, mes taip pat galime susidurti su nesupratimu, kok? ir jis patyr? Nazarete. Ta?iau savo ?mones mylintis ganytojas negyvena ie?kodamas pritarimo bet kokia kaina. Jo i?tikimyb? meilei, kuri? varg?ai atpa??sta pirmieji, pama?u pa?adins ir patrauks kitus, pa?ymi popie?ius.
?J?zus par?jo ? Nazaret?, kur buvo u?aug?s. ?abo dien?, kaip prat?s, nu?jo ? sinagog? ir atsistojo skaityti“ (Lk 4, 16). ?i Evangelijos eilut? primena, pasak popie?iaus homilijos, ger? ?pro?i? svarb? kunigo gyvenime. J?zus buvo ?prat?s lankytis sinagogoje ir skaityti Dievo ?od?. Tokia yra dirva, i? kurios ir jo mokini? gyvenimas gauna gyvybini? med?iag?. J?zus atvynioja knygos ritin? iki tos prana?yst?s, kuri? pasiry?o i?pildyti. Pana?iai ir kunigai Biblijoje atras t? ?od?, kur? turi i?pildyti, jei tik ?ventasis Ra?tas bus j? namai.
?Pad?kime ir kitiems atrasti savo gyvenimo puslapius: galbūt nuotakai ir jaunikiui, kai jie renkasi skaitinius savo santuokai arba tiems, kurie liūdi ir ie?ko eilu?i?, kaip patik?ti Dievo gailestingumui ir bendruomen?s maldoms mirus?j?. Kiekvieno mūs? kelion?s prad?ioje da?niausiai yra pa?aukimo puslapis“, – pa?ymi popie?ius, kviesdamas t? puslap? saugoti, kad mūs? meil? netapt? drungna.
Kunigams itin svarbios J?zaus perskaitytos eilut?s – ?Vie?paties Dvasia ant man?s, nes jis patep? mane, kad ne??iau ger?j? naujien? vargdieniams. Pasiunt? skelbti belaisviams i?vadavimo, akliesiems – reg?jimo. Siunt? vaduoti prisl?gt?j? ir skelbti Vie?paties malon?s met?“ – priduriant, kad ??iandien i?sipild? jūs? gird?ti Ra?to ?od?iai“.
?Tos pa?ios Dvasios ?aukiam?s savo kunigyst?je: ji mums suteikta, būtent J?zaus Dvasia i?lieka tylioji mūs? tarnyst?s vedl?. ?mon?s pajau?ia jos dvelksm?, kai ?od?iai mumyse tampa tikrove. Vis? pirma varg?ai, taip pat vaikai, paaugliai, moterys ir net tie, kuri? santykiai su Ba?ny?ia buvo su?eisti, turi ?ventosios Dvasios ?uosl?“: jie atskiria j? nuo kit? pasaulio dvasi?, atpa??sta j? mumyse, kai mūs? skelbimas ir gyvenimas sutampa. Mes galime tapti i?sipild?iusia prana?yste, tai yra gra?u!“, – pa?ymima Pranci?kaus homilijoje Krizmos Mi?i? dalyviams kunigams ir vyskupams, kurioje taip pat raginama nepasiduoti nevil?iai ar pesimizmui. Dievas ?ino, koks bus derlius, o mes, darbininkai, gyvename darbu ir s?jos d?iaugsmu.
S?jos laukas yra visas pasaulis, kuriame daug ?aizd?. O derlius, ?imt? kart? gausesnis u? tai, kas buvo pas?ta, skirtas visiems. Kiekvienas ?emdirbys ?ino, kad yra laiko tarpsni?, kai niekas, kas pas?ta, rodos, nedygsta. Ir kunigai tai patiria. Bet misijos ir Karalyst?s d?iaugsmas tebūnie didesnis u? nuovarg?.
Paskutiniais popie?iaus homilijos Krizmos Mi?iose ?od?iais kreipiamasi ? visus Mi?i? dalyvius: ?Brangūs tikintieji, vilties ?mon?s, melskit?s ?iandien u? kunig? d?iaugsm?. Tegul ?ventajame Ra?te pa?ad?tas ir sakrament? maitinamas i?laisvinimas pasiekia jus. Mumyse gyvena daug baimi?, mus supa baisios neteisyb?s, ta?iau jau i?au?o naujas pasaulis. Dievas taip pamilo pasaul?, kad atidav? mums savo Sūn? J?z?. Jis patepa mūs? ?aizdas ir nu?luosto mūs? a?aras. ??tai jis ateina su debesimis“ (?r. Apr 1, 7). Jo yra karalyst? ir ?lov? per am?i? am?ius. Amen.“ (RK / Vatican News)
