杏MAP导航

Brangūs broliai ir seserys!

Jubiliejiniais 2025 metais, kuri? pagrindin? ?inia yra viltis (plg. Bul? Spes non confundit, 1), Pasaulinei misij? dienai pasirinkau ?ūk? ?Vilties misionieriai tarp taut?“. Jis primena kiekvienam krik??ioniui ir Ba?ny?iai, pakrik?tyt?j? bendruomenei, skirt? pamatin? pa?aukim? – Kristaus pavyzd?iu būti vilties pasiuntiniais ir ugdytojais. Linkiu visiems malon?s laiko su i?tikimuoju Dievu, kuris prisik?lusiame Kristuje atgimd? mus ?gyvai vil?iai“ (plg. 1 Pt 1, 3–4). Nor??iau priminti kai kuriuos svarbius krik??ioni?kosios misionieri?kos tapatyb?s aspektus, kad atsiduotume Dievo Dvasios vedimui ir degtume ?ventu uolumu naujame Ba?ny?ios vykdomos evangelizacijos etape, – Ba?ny?ia siun?iama atgaivinti vilties pasaulyje, vir? kurio tvyro tamsūs ?e??liai (plg. Enciklika Fratelli tutti, 9–55).

1. Kristaus, mūs? vilties, p?domis

Po 2000-?j? met? Jubiliejaus tre?iajame tūkstantmetyje ?v?sdami pirm?j? eilin? Jubiliej?, ?vilgsn? kreipiame ? Krist?, kuris yra istorijos centras, ?tas pats vakar ir ?iandien, tas pats ir per am?ius“ (?yd 13, 8). Jis Nazareto sinagogoje paskelb?, kad Ra?tas i?sipild? jo istorinio buvimo ??iandienoje“. Taip jis pasirod? es?s T?vo Si?stasis, pateptas ?vent?ja Dvasia ne?ti Ger?j? Naujien? apie Dievo karalyst? ir skelbti visai ?monijai ?Vie?paties malon?s metus“ (plg. Lk 4, 16–21).

?iame mistiniame ??iandien“, kuris t?sis iki pasaulio pabaigos, Kristus yra i?ganymo pilnatv? visiems, ypa? tiems, kuri? vienintel? viltis – Dievas. Jis savo ?emi?kajame gyvenime ?vaik??iojo darydamas gera ir visus gydydamas“, saugodamas nuo blogio ir Piktojo (plg. Apd 10, 38), gr??indamas vargstantiesiems ir visiems ?mon?ms Dievo laiduojam? vilt?. Be to, jis patyr? vis? ?mogi?k?j? trapum?, i?skyrus nuod?m?, net kritini? moment?, kurie gal?jo vesti ? nevilt?, kaip Getseman?s agonijoje ir ant kry?iaus. Ta?iau J?zus visk? patik?jo Dievui T?vui, su visi?ku pasitik?jimu paklusdamas jo numatytam ?monijos i?ganymo planui, taikos planui d?l ateities, sklidinos vilties (plg. Jer 29, 11). Taip jis tapo dievi?kuoju vilties Misionieriumi, i?kiliausiu pavyzd?iu tiems, kurie per am?ius vykdo i? Dievo gaut? misij? net ir sunkiausiuose i?bandymuose.

Vie?pats J?zus t?sia savo vilties tarnyst? ?monijai per savo mokinius, kuriuos siun?ia ? visas tautas ir misti?kai juos lydi. Ir ?iandien jis pasilenkia prie kiekvieno varg?o, ken?ian?io, nevilties ir blogio prispausto ?mogaus, kad i?liet? ?ant jo ?aizd? paguodos aliejaus ir vilties vyno“ (prefacija ?J?zus –Gerasis Samarietis“). Ba?ny?ia, Kristaus mokini? misionieri? bendruomen?, paklusdama savo Vie?pa?iui ir Mokytojui, vadovaudamasi ta pa?ia tarnyst?s dvasia, t?sia ?i? misij? tarp taut?, aukodama gyvenim? u? visus. Viena vertus, jai tenka patirti persekiojim?, varg? ir sunkum?, kita vertus, susidurti su savo netobulumais bei nuopuoliais d?l atskir? jos nari? silpnybi?, ta?iau Kristaus meil? nuolat skatina Ba?ny?i? vienyb?je su juo t?sti ?i? misionieri?k? kelion? ir, kaip jis ir su juo, ?siklausyti ? ?monijos ?auksm?, ? kiekvien? dejuojant? kūrin?, laukiant? galutinio atpirkimo. Tai Ba?ny?ia, kuri? Vie?pats nuo am?i? ir visada kvie?ia sekti jo p?domis: ?Ne stati?ka Ba?ny?ia, [bet] misionieri?ka Ba?ny?ia, keliaujanti su Vie?pa?iu pasaulio keliais“ (Homilija per Vyskup? sinodo eilin?s generalin?s asambl?jos baigiam?sias Mi?ias, 2024 m. spalio 27 d.).

Tod?l ir mes pajuskime ?kv?pim? leistis Vie?paties J?zaus p?domis, kad kartu su juo ir jame taptume vilties ?enklais ir pasiuntiniais visiems tomis aplinkyb?mis ir ten, kur Dievas mums duoda gyventi. Tegul vis? pakrik?tyt?j?, Kristaus mokini? misionieri?, veikimu jo viltis suspindi kiekviename ?em?s kampelyje!

2. Krik??ionys, vilties ne??jai ir puosel?tojai tarp taut?

Sekdami Vie?pa?iu Kristumi, krik??ionys yra pa?aukti perduoti Ger?j? Naujien?, su sutiktais ?mon?mis dalydamiesi konkre?iomis j? gyvenimo s?lygomis ir taip tapdami vilties ne??jais ir puosel?tojais. ?D?iaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas, patiriami dabarties meto ?moni?, ypa? neturting?j? ir vis? prispaust?j?, yra ir Kristaus mokini? d?iaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas. Ir n?ra nieko tikrai ?mogi?ko, kas nerast? atgarsio j? ?irdyse“ (Gaudium et spes, 1). 

?is garsusis Vatikano II Susirinkimo teiginys, i?rei?kiantis vis? laik? krik??ioni? bendruomeni? jausen? ir bruo?us, ir toliau ?kvepia j? narius ir padeda jiems keliauti pasaulyje kartu su savo broliais ir seserimis. Ypa? galvoju apie jus, ad gentes misionieriai, kurie, sekdami dievi?kuoju pa?aukimu, i?vykote ? kitas tautas skelbti Dievo meil?s Kristuje. D?koju jums i? visos ?irdies! Jūs? gyvenimas yra konkretus atsakas ? prisik?lusio Kristaus, siuntusio savo mokinius evangelizuoti vis? taut?, paliepim? (plg. Mt 28, 18–20). Taip jūs primenate visuotin? pakrik?tytiesiems skirt? pa?aukim? – Dvasios galia ir kasdieniu atsidavimu tapti Vie?paties J?zaus mums dovanotos did?iosios vilties misionieriais tarp taut?.

?ios vilties horizontas pranoksta praeinan?i? ?emi?k?j? tikrov? ir atsiveria dievi?kajai tikrovei, kurios nuojaut? i? anksto patiriame dabartyje. ?ventasis Paulius VI pabr???, kad, i?ganymas Kristuje, kur? Ba?ny?ia visiems siūlo kaip Dievo gailestingumo dovan?, n?ra tik vidinis, ?kai patenkinami materialiniai ar net dvasiniai poreikiai [...], visi?kai sutampantys su laikinais tro?kimais, viltimis, reikalais ir kovomis; tai i?ganymas, per?engiantis visas ?ias ribas, kad būt? ?gyvendintas bendryst?je su vieninteliu Absoliutu, t. y. Dievu: transcendentinis, eschatologinis i?ganymas, kurio prad?ia, be abejo, yra ?iame gyvenime, bet kuris i?sipildo am?inyb?je“ (Apa?tali?kasis paraginimas Evangelii nuntiandi, 27).

Tokios did?ios vilties gaivinamos krik??ioni? bendruomen?s gali ?enklinti nauj?j? ?mogi?kum? pasaulyje, kuriame labiausiai ?i?sivys?iusiose“ srityse rei?kiasi rimti ?mogi?kumo kriz?s simptomai: pla?iai paplitusi sumi?imo jausena; vyresnio am?iaus ?moni? vienatv? ir apleistumas; tarp gyvenan?i? kaimynyst?je sunku rasti toki?, kurie būt? pasireng? pagelb?ti. Labiausiai technologi?kai pa?engusiose ?alyse nyksta ?mogi?kasis artumas: visi esame tarpusavyje susij?, bet nelieka ?mogi?kojo santykio. Efektyvumo vaikymasis, prisiri?imas prie daikt? ir ambicij? lemia mūs? susitelkim? ? save ir negeb?jim? būti altruistais. Evangelija, i?gyvenama bendruomen?je, gali mums gr??inti integral?, sveik?, atpirkt? ?mogi?kum?.

Tod?l i? naujo raginu imtis Jubiliejaus paskelbimo bul?je (7–15) nurodyt? veiksm?, ypating? d?mes? skiriant vargingiausiems ir silpniausiems, ligoniams, seneliams, i?stumtiems i? materialistin?s ir vartotoji?kos visuomen?s ?mon?ms. Ir tai daryti Dievo stiliumi: su artumu, u?uojauta ir ?velniai, rūpinantis asmeniniu santykiu su broliais ir seserimis j? konkre?ioje situacijoje (plg. apa?tali?k?j? paraginim? Evangelii gaudium, 127–128). Da?nai būtent jie mus pamokys, kaip gyventi neprarandant vilties. O per asmenin? bendravim? gal?sime perteikti gailestingosios Vie?paties ?irdies meil?. Patirsime, kad ?Kristaus ?irdis [...] yra gyvas pirminio [Evangelijos] skelbimo branduolys“ (Enciklika Dilexit nos, 32). Semdamiesi i? ?ios versm?s, galime paprastai perteikti i? Dievo gaut? vilt? (plg. 1 Pt 1, 21), ne?dami kitiems t? pa?i? paguod?, kuria mus guod?ia Dievas (plg. 2 Kor 1, 3–4). ?mogi?k?ja ir dievi?k?ja J?zaus ?irdimi Dievas nori prabilti ? kiekvieno ?mogaus ?ird?, visus patraukdamas prie savo Meil?s. ?Esame pasi?sti t?sti ?ios misijos: apkabindami vis? pasaul?, būti Kristaus ?irdies ir T?vo meil?s ?enklu“ (Kalba Popie?i?k?j? misij? draugij? generalin?s asambl?jos dalyviams, 2023 m. bir?elio 3 d.).

3. Atnaujinti vilties misij?

?iandien, kai vilties misija tokia neatid?liotina, Kristaus mokiniai pirmiausia kvie?iami ugdytis ir tapti vilties ?kūr?jais“, atnaujinan?iais da?nai i?sibla?kiusi? ir nelaiming? ?monij?.

Tod?l dera atnaujinti velykin? dvasingum?, kur? i?gyvename per kiekvien? Eucharistijos ?ventim? ir ypa? per Velyk? tridien?, liturgini? met? centr? ir vir?ūn?. Krik?tu esame panardinami ? Kristaus atperkam?j? mirt? ir prisik?lim?, ? Vie?paties Velykas, ?ymin?ias am?in?j? istorijos pavasar?. Esame ?pavasario ?mon?s“, kuri? ?vilgsnis visada kupinas vilties, ?ia viltimi galime dalytis su visais, nes Kristuje ?tikime ir ?inome, kad mirtis ir neapykanta netaria paskutinio ?od?io“, kai kalbama  apie ?mogi?k?j? egzistencij? (plg. Katechez?, 2017 m. rugpjū?io 23 d.). Tod?l i? velykini? sl?pini?, kurie sudabartinami per liturgines apeigas ir sakramentus, nuolat semiam?s ?ventosios Dvasios stipryb?s, uolumo, ry?to ir kantryb?s darbuotis pla?iame pasaulio evangelizacijos lauke. ?Prisik?l?s ir pa?lovintas Kristus yra gilioji mūs? vilties versm?, ir jo pagalbos vykdant jo patik?t?j? misij? niekada nestigs“ (Apa?tali?kasis paraginimas Evangelii gaudium, 275). Jame gyvename ir liudijame t? ?vent?j? vilt?, kuri yra ?dovana ir u?duotis kiekvienam krik??ioniui“ ((La speranza è una luce nella notte, Città del Vaticano 2024, p. 7).

Vilties misionieriai – maldos vyrai ir moterys, nes ??mogus, kuris puosel?ja vilt?, yra besimeld?iantis ?mogus“, tai pabr??? garbingasis kardinolas Van Thuanas, kuris per ilgo kalinimo vargus i?saugojo vilt? semdamasis j?g? i? atkaklios maldos ir Eucharistijos (plg. F. X. Nguyen Van Thuan. Il cammino della speranza, Roma 2001, Nr. 963). Nepamir?kime, kad malda yra pirmoji misionieri?ka veikla ir kartu ?pirmin? vilties galia“ (Katechez?, 2020 m. gegu??s 20 d.).

Tod?l atnaujinkime vilties misij?, prad?dami nuo maldos, pirmiausia Dievo ?od?iu grind?iamos maldos, ypa? melsdamiesi psalm?mis, kurios yra did?ioji maldos simfonija, sukomponuota ?ventosios Dvasios (plg. Katechez?, 2024 m. bir?elio 19 d.). Psalm?s moko mus laikytis vilties patiriant prie?i?kum?, atpa?inti vilties ?enklus ir nuolat ?misionieri?kai“ trok?ti, kad Diev? ?lovint? visos tautos (plg. Ps 41, 12; 67, 4). Melsdamiesi palaikome mumyse Dievo ??iebt? vilties kibirk?t?, idant ji tapt? did?iule liepsna, ap?vie?ian?ia ir ?ildan?ia visus aplinkui, reik?damasi taip pat maldos ?kv?ptais veiksmais bei konkre?iais gestais. 

Galiausiai evangelizacija visada yra bendruomeninis procesas, o tai būdinga ir krik??ioni?kajai vil?iai (plg. Benediktas XVI. Enciklika Spe salvi, 14). ?is procesas nesibaigia pirminiu skelbimu ar krik?tu: jis t?siasi kuriant krik??ioni? bendruomenes, lydint kiekvien? pakrik?tyt?j? Evangelijos keliu. ?iuolaikin?je visuomen?je priklausymas Ba?ny?iai niekada n?ra kart? ir visiems laikams ?gytas dalykas. Tod?l misionieri?ka veikla perduodant ir formuojant brand? tik?jim? ? Krist? yra ?viso Ba?ny?ios darbo paradigma“ (Apa?tali?kasis paraginimas Evangelii gaudium, 15), tai darbas, reikalaujantis maldos ir veiklos bendryst?s. Dar kart? primygtinai pabr??iu ?? Ba?ny?ios misionieri?k? sinodi?kum?, taip pat Popie?i?k?j? misij? draugij? tarnyst? skatinant pakrik?tyt?j? misionieri?k? atsakomyb? ir remiant naujas dalines Ba?ny?ias. Raginu jus visus – vaikus, jaunuolius, suaugusiuosius, pagyvenusius ?mones – aktyviai dalyvauti bendroje evangelizacin?je misijoje prisidedant savo gyvenimo ir maldos liudijimu, aukomis ir dosnumu. Nuo?ird?iai u? visa tai d?koju! 

Brangūs seserys ir broliai, atsigr??kime ? Marij?, J?zaus Kristaus, mūs? vilties, Motin?. Jai patikime ?? Jubiliej? ir ateinan?ius metus link?dami: ?Tegul krik??ioni?kosios vilties ?viesa pasiekia kiekvien? ?mog? kaip visiems skirta Dievo meil?s ?inia! Ir tegul Ba?ny?ia būna i?tikima ?ios ?inios liudytoja visuose pasaulio kra?tuose!“ (Bul? Spes non confundit, 6).

Roma, Laterano ?v. Jono bazilika, 2025 m. sausio 25 d., ?v. apa?talo Pauliaus atsivertimo ?vent?.

Pranci?kus