Prie? 425 metus Romoje mir? kard. J. Radvila
Kardinolas J. Radvila buvo viena i? ??ymiausi?, spalvingiausi? asmenybi? Vilniaus vyskupo soste. Jis gim? 1556 m. Mikalojaus Radvilos ?Juodojo“ ?eimoje, buvo vien? i? garsiausi? Lenkijos ir Lietuvos didik? sūnus, ?e?tasis vaikas devyni? vaik? ?eimoje. ?eima buvo nema?a, po jo gimimo M. Radvilai gim? trys kiti vaikai.
J. Radvila nuo vaikyst?s buvo aukl?jamas reformat? konfesijoje, buvo reformatas. T?vui mirus buvo sumanyta pereiti ? katalikyb?, vienas po kito broliai per?jo ? Katalik? Ba?ny?i?. Ka?kuriuo metu ?eima nusprend? pasiūlyti Jurg? Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevi?iaus koadjutoriumi. ?i id?ja i?kilo labai anksti, dar prie? Jurgiui pereinant ? katalikyb?. Ji buvo ?gyvendinta labai s?kmingai ir 1574 m. gruod?io 18 dien? popie?ius Grigalius XIII paskyr? Jurg? Radvil?, ?ventosios Romos imperijos kunigaik?t?, jauniausiu istorijoje Vilniaus vyskupu koadjutoriumi. Koadjutorius yra vyskupas, kuris ordinaro mirties atveju automati?kai perima visas jo pareigas, ?ventajam T?vui nebereikia skirti naujo vyskupo, taip yra ?iandien, taip buvo ir tada.
Jurgis Radvila buvo tre?ias vyskupas savo gimin?je. Vienas i? jo pirmtak? yra buv?s Vilniaus vyskupu, kitas – Medinink?. 1575 metais jis su broliu i?vyko studijuoti ? Rom?, nes jam reik?jo ?gyti teologijos ?ini?, to labai nor?jo ?ventasis T?vas, ir nuncijus tai rekomendavo. Jurgis tai i?pild? ir i?vyko ? Rom?, kurioje i?buvo iki 1575 met? rudens. Nuo pat vaikyst?s, nuo ankstyvos jaunyst?s u?simezg? tamprus Jurgio Radvilos ry?ys su j?zuitais, veikusiais Vilniuje, su Petru Skarga, su kitais, taip pat Romoje neabejotinai ?is ry?ys buvo labai stiprus.
Romoje J. Radvila susipa?ino su ta did?i?j? Ba?ny?ia, kuri tuo metu kaip tik ?gyvendino Tridento Susirinkimo nutarimus. Tai buvo Ba?ny?ia, kuri greitai keit?si, keit? savo struktūr?, gerino sielovad?, tapo patrauklia vis daugiau ?moni?, ?skaitant didik? ?eimas, kurie netrukus prad?s pereiti i? kit? konfesij? ? katalikyb?. Dar jam esant Apenin? pusiasalyje, J. Radvil? pasiek? ?inia, kad 1579 m. gruod?io 31 dien?, per ?v. Silvestr?, prie? pat Naujuosius Metus, mir? Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevi?ius ir kad pagal tuo metui galiojusi? teis?, taip ?vykt? ir ?iandien, Jurgis tapo Vilniaus vyskupu.
Jurgis gr??o ? Lietuvos Did?i?j? Kunigaik?tyst?, ? savo vyskupij?, tiesa, ne i? karto. Jis aplank? daugyb? kit? viet? ir pra?? to meto did?i?j? ?viesuli?, Tridento Susirinkimo nutarimus ?gyvendinan?i? hierarch? patarim?. Jis kreip?si ? ?v. Karol? Borromeo, klausdamas, kaip jam elgtis savo vyskupijoje, kaip jis gal?t? padaryti Vilniaus vyskupij? nors ?iek tiek pana?esn? ? Milano arkivyskupij?. K. Boromiejus suteik? jam ?vairi? patarim?, pirmiausia pasiūl? ?kurti seminarij?. 1581 m. ?vyko Jurgio ingresas ? Vilniaus katedr?. Tiesa, kadangi nebuvo konsekruotas vyskupu, negal?jo atlikti vis? apeig?, bet nuo pat pirm? dien? su dideliu u?sidegimu prad?jo veikti, reformavo Vilniaus vyskupij? Tridento Susirinkimo dvasia, ?kūr? pirm?j? kunig? seminarij?, i?leido pirm?j? ganytoji?k? lai?k?, kovojo prie? beneficij? – dvasini? pozicij?, suteikian?i? dvasininkam pajamas – kaupim?, grie?tai kontroliavo mieste pasirod?iusias knygas. Jis buvo tikras tridentinis vyskupas ir dar? tai taip u?sideg?s, jog kartais nuliūdindavo karaliaus dvar?, ypa? kai pam?gino apriboti karalien?s sekretori?, nesutikusi? atsisakyti beneficij?, vald?i?.
Labai ?domu, kad Jurgio Radvilos gyvenime daug dalyk? ?vyko anks?iau, nei, rodos, būt? logi?ka pagal tvark?, kuri? mes ?sivaizduotume. Jo vyskupyst?s karjera pradedama projektuoti dar jam pereinant ? katalikyb?. Labai ?domus istorinis faktas, kad kardinolu jis tapo dar prie? vyskupo konsekracij?.
1583 m. gruod?io 12 dien? Grigalius XIII pak?l? vyskup? Jurg? Radvil? ? kardinolus ir suteik? jam San Sisto Vecchio (bazilikos kardinolo) titul?, labai garbing?, galima sakyti – pat? garbingiausi?, nes tas titulas tradici?kai priklaus? popie?iaus ir jo kardinol? sūn?n? ?eimai – Boncompagni ?eimai.
1584 m. kovo 4 dien? ?vyko i?kilminga ceremonija Vilniaus katedroje, pats karalius Steponas Batoras asmeni?kai ?teik? kardinol? biretus Jurgiui Radvilai ir kartu su juo ? kardinolus pakeltam nuncijui prie Lenkijos karaliaus A. Bolognetti. Kardinolo apeig? ceremonija buvo pabaigta 1586 m. bir?elio m?nes?. D?l ?vairi? prie?as?i? tik tada Jurgis Radvila gavo prog? nuvykti ? Rom? ir prisiekti i?tikimyb? popie?iui Sikstui V, kuris vald? tuo metu. 1583 m. gruod?io 12 d. Jurgis pakeliamas ? kardinolus, o gruod?io 26 dien? yra konsekruojamas vyskupu Vilniaus katedroje.
Jo labai vaisingas darbas Vilniaus vyskupijoje, kuris ir ?iandien yra atsimenamas, t?s?si iki 1591 met? rugpjū?io, kuomet Jurgis Radvila buvo paskirtas Krokuvos vyskupu ir prakti?kai, galima sakyti, atsidūr? senojoje Lenkijos sostin?je bei tur?jo i?vykti i? Vilniaus.
Ir Krokuvos vyskupijoje Jurgis Radvila darbavosi u?sideg?s, kar?tai vykd? Tridento Susirinkimo nutarimus, pri?iūr?jo, kaip vykdomas vienuoli? ?klauzūrinimas, da?nai buvodavo Romoje, karaliaus pavedimu dalyvavo diplomatin?se misijose. Labai ?domu, kad 1591 m. spalio 13 d. Romoje konsekravo ?v. Stanislovo ba?ny?i?.
Be abejo, kalbame ?iuo metu ?ven?iam? 2025 Jubiliejini? met? kontekste, kuriame kardinolas Jurgis Radvila yra, be abejo, pagrindin? figūra. 1599 m. ruden?, lapkri?io m?nes?, jis i?vyko ? Rom?, kad sudalyvaut? 1600 met? Jubiliejuje kartu su ?ventuoju T?vu – Klemensu VIII (Ipolito Aldobrandini). ? Rom? jis atvyko 1599 m. gruod?io 20-?j?.
Yra i?likusios ?inios apie jo i?kilmingo ?va?iavimo ceremonij? su ?imtu ve?im?, kiekvienas buvo traukiamas ?e?eto arkli?.. Tai buvo drauge kardinoli?ka ir kunigaik?ti?ka – mat Radvila buvo kunigaik?tis – ceremonija, kuri, be abejo, suk?l? Romos gyventoj? susi?av?jim?. 1599 m. gruod?io 31 dien? Jurgis Radvila dalyvavo ?v. Petro bazilikos jubiliejini? dur? atidaryme. Norint gauti visuotinius atlaidus, ir kardinolui reik?jo aplankyti keturias patriarchalines – jos ?iandien vadinamos popie?i?kosiomis – bazilikas. Tai Jurgis Radvila ir padar?, apie tai ra?? Romos laikra?tis Avvisi.
Bet kadangi jau i?vykdamas sirguliavo – kardinolas buvo silpnos sveikatos ir da?nai sirgdavo – dalyvavimas ilgose ceremonijose Romoje, ilgos valandos ?iemos metu lauke, tarp skersv?j?, labai pablogino jo sveikatos būkl?. Jis rimtai susirgo, prasid?jo kar?tin? ir ganytojui teko atgulti ? lov?.
Liga vis sunk?jo ir 1600 sausio 15-?j? kardinolas Federico Borromeo suteik? Jurgiui Radvilai paskutin? patepim?. Radvila Romoje buvo apsistoj?s vienuose i? Orsini ?eimos rūm?. Sausio 20 dien? palaiminti ligonio atvyko pats popie?ius Klemensas VIII – Ipolito Aldabrandini – kur? Radvila pa?inojo nuo pat kardinolyst?s, kai pats Klemensas VIII dar buvo kardinolu. Tai buvo draugi?kas ir gra?us ?ventojo T?vo gestas.
J. Radvila vis? gyvenim? r?m? j?zuitus ir pats nor?jo tapti j?zuitu. Nenuostabu, kad ir jo ligos metu prie jo patalo Romoje nuolatos bud?jo j?zuitai, daug i? j? buvo tie, su kuriais dirbta Lietuvoje, Deja, kardinolo Jurgio gyvyb?s i?gelb?ti nepavyko ir 1600 m. sausio 22 dien?, tuoj po vidurnak?io, 1 valand? nakties, kardinolas Jurgis Radvila mir? – mir? labai jaunas, vos 43 met? am?iaus. Jis buvo palaidotas tuo metu dar visai naujoje Gesù ba?ny?ioje, j?zuit? ?ventov?je, netoli did?iojo altoriaus, netoli naujutelait?s, prie? kelis m?nesius konsekruotos ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io koply?ios.
Tad prakti?kai, kaip ir miniu savo studijoje, po mirties tam tikra prasme i?sipildo kar?tas Jurgio Radvilos tro?kimas tapti j?zuitu, po mirties j?zuitai pri?m? j? ? savo draugij?. (RK / Vatican News)
