杏MAP导航

Kasmet sausio prad?ioje rengiamame susitikime dalyvavo ne tik Romoje savo ambasadas turin?i? ?ali? atstovai, bet ir ambasadoriai prie ?ventojo Sosto, reziduojantys kitose sostin?se. ?ventasis Sostas diplomatinius santykiai palaiko su beveik visomis pasaulio valstyb?mis; steb?tojo teis?mis dalyvauja Jungtini? Taut? ir kit? pagrindini? tarptautini? organizacij? veikloje.

Ketvirtadienio ryt? diplomatinio korpuso vardu popie?i? pasveikino dekanas Kipro ambasadorius. Popie?ius perskait? pirmus kelis kalbos sakinius, o toliau gana ilg? tekst? skait? Valstyb?s sekretoriate dirbantis kunigas.

Pasak popie?iaus, k? tik prad?t? ?v?sti Jubiliejaus met? esm? paai?kina prana?o Izaijo ?od?iai, kuriais J?zus Nazareto sinagogoje apibr??? savo pradedam? misij?: ne?ti ger?j? naujien? vargdieniams, belaisviams i?vadavim?, gelb?ti prisl?gtuosius ir skelbti Vie?paties malon?s metus (plg. Lk 4, 18–19).

Pradedame ?v?sti Jubiliejaus metus, kai pasaul?, deja, drasko daugyb? konflikt?, vis didesn? poliarizacija skaldo visuomenes, tvyro baim? ir nepasitik?jimo ateitimi jausmas. Prie to prisideda nuolat skleid?iamos netikros ?inios, kurios ne tik i?kraipo tikrov?, bet ir deformuoja s??in?, skatina i?kreipt? tikrov?s suvokim? ir kuria ?tarumo atmosfer?, kuri kursto neapykant?, kenkia ?moni? saugumui ir kelia pavoj? pilietiniam sambūviui bei i?tis? valstybi? stabilumui.

Popie?ius link?jo, kad ?ie metai, kuriuos Katalik? Ba?ny?ia ?ven?ia kaip Jubiliejaus metus, visiems, krik??ionims ir nekrik??ionims, tapt? proga i? naujo apm?styti visus ?mones ir visas politines bendruomenes siejan?ius santykius, konfrontacijos logik? pakeisti susitikimo logika. Vis didesn?s pasaulinio karo gr?sm?s akivaizdoje diplomatija yra pa?aukta skatinti dialog? su visais, ?skaitant ir tuos, su kuriais sunku ?sivaizduoti derybas ar kuri? nelaikome turin?iais teis? dalyvauti derybose. Popie?ius link?jo, kad ?iais vilties Jubiliejaus metais diplomatija tarnaut? vil?iai d?l pasaulio ateities. Toliau jo kalboje atkreipiamas d?mesys ? kai kurias sritis, kuriose būtinas did?iausias pasaulio politini? lyderi? ?sipareigojimas.

?iandien ?monija yra pasiekusi nereg?t? pa?ang? ir gerov?, o tuo pat metu ?mon?s kaip niekada anks?iau yra vieni?i ir pasimet?. ?mogus yra apdovanotas ?gimtu tiesos ilgesiu ir ?inojimo tro?kimu, o vis d?lto mūs? laikais vis da?niau vir?? ima savaime suprantam? ties? neigimas. Kai kurie ?mon?s nepasitiki racionaliais argumentais. ?i? tendencij? kartais sustiprina ?iuolaikin?s komunikacijos priemon?s ir dirbtinis intelektas, kuriais piktnaud?iaujama siekiant ekonomini?, politini? ir ideologini? tiksl?. D?l to popie?ius pabr??ia ?vietimo ir ypa? atsakingo ?iniasklaidos priemoni? naudojimo svarb?, kad būt? ugdomi kritinio m?stymo ?gūd?iai, jauni ?mon?s tur?t? būtinas priemones asmeniniam tobul?jimui ir aktyviam dalyvavimui visuomen?s gyvenime ir jos ateities kūrime.

Popie?iaus kalboje atkreiptas d?mesys ir ? didel? nerim? kelian?ius m?ginimus instrumenti?kai naudoti daugia?alius dokumentus, keisti j? termin? reik?m?, ?ali?kai ai?kinti ?mogaus teises ginan?i? sutar?i? turin?, propaguojant savo ideologijas ir paminat taut? vertybes ir tik?jim?. Tai, pasak Pranci?kaus, yra tikra ideologin? kolonizacija. Daugia?al?s institucijos, kuri? dauguma atsirado Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, jau nebegali u?tikrinti taikos ir stabilumo. Daugel? j? reikia reformuoti, nepamir?tant, kad bet kokia reforma turi būti grind?iama subsidiarumo ir solidarumo principais ir pagarba vienodam valstybi? suverenitetui.

Popie?ius link?jo, kad ?iais metais visa tarptautin? bendruomen? vis? pirma stengt?si nutraukti kar?, kuris jau beveik trejus metus kruvinai alina Ukrain? ir nusine?? daugyb? gyvybi?. Taip pat ragino paleisti ?kaitus ir nutraukti ugn? Gazos ruo?e, kur susidar? labai rimta ir apgail?tina humanitarin? pad?tis. Pranci?kus tikisi, kad izraelie?iai ir palestinie?iai atkurs dialog? ir tarpusavio pasitik?jim?, kad ateinan?ios ?moni? kartos gal?t? taikiai ir saugiai gyventi dviejose, viena ?alia kitos egzistuojan?iose valstyb?se ir kad Jeruzal? tapt? krik??ioni?, ?yd? ir musulmon? darnaus sambūvio miestu. Taikos popie?ius link?jo ir kitoms kar? ir konflikt? prisl?gtoms ?alims – Sudanui, Mozambikui, Kongo Demokratinei Respublikai, Mianmarui. Popie?iaus kalboje diplomatams v?l pakartotas raginimas, kad pinigai, kurie i?leid?iami ginklams ir kitoms karin?ms i?laidoms, būt? skirti pasauliniam fondui, kuris panaikint? bad? pasaulyje ir pad?t? vystytis skurd?iausioms ?alims.

Dalis kalbos skirta krik??ionims, gyvenantiems ma?umos s?lygomis. Jie turi būti laikomi pilnateisiais pilie?iais, ypa? tuose kra?tuose, kur gyvena nuo neatmenam? laik?. Popie?ius pamin?jo Sirij?, kuri po ilg? karo met?, regis, ?engia stabilumo keliu, o taip pat Liban?, link?damas, kad ?i ?alis, prisidedant ir krik??ioni? bendruomenei, ?gyt? institucin? stabilum?.

Galiausiai vilties diplomatija turi būti teisingumo diplomatija, teisingumo, be kurio negali būti taikos. Jubiliejiniai metai yra palankus metas siekti didesnio teisingumo, dovanoti skolas, su?velninti kalini? bausmes. Taip pat svarbu ie?koti nauj? kūrybing? būd?, kaip skatinti integralaus ?mogaus vystymosi politikas.

Popie?iaus naujametin? kalba diplomatams baigiama link?jimu, kad ?ie Jubiliejaus metai i? tikr?j? visiems būt? malon?s metai. (jm / Vatican News)