杏MAP导航

?Viltis neapgauna“ (Rom 5, 5) ir stiprina mus i?bandymuose

Brangūs broliai ir seserys!

?ven?iame 33-i?j? Pasaulin? ligonio dien? Jubiliejiniais 2025 metais, kai Ba?ny?ia kvie?ia mus tapti ?vilties piligrimais“. ?ioje kelion?je mus lydi Dievo ?odis. Per ?vent?j? Pauli? mums perduodama labai padr?sinanti ?inia: ?Viltis neapgauna“ (Rom 5, 5) – ji i? ties? stiprina mus i?bandym? metu.

Tai paguod?iantys ?od?iai, ta?iau jie gali kelti tam tikr? klausim?, ypa? ken?iantiems ?mon?ms. Pavyzd?iui: kaip i?likti stipriems, kai mūs? kūn? vargina sunkios, ne?galum? sukelian?ios ligos, galbūt reikalaujan?ios gydymo, kurio i?laidos vir?ija mūs? galimybes? Kaip su tuo dorotis, kai, be savo kan?i?, matome ken?iant ir savo artimuosius, kurie nori mums gero, bet jau?iasi bej?giai pad?ti? Tokiomis aplinkyb?mis jau?iame, kad mums reikia palaikymo, vir?ijan?io mūs? j?gas: mums reikia Dievo pagalbos, jo malon?s, jo Apvaizdos, tos stipryb?s, kuri yra jo Dvasios dovana (plg. Katalik? Ba?ny?ios katekizmas, 1808).

Tad akimirk? stabtel?kime ir apm?stykime Dievo buvim? ?alia ken?ian?i?j?, ypa? trimis būdingais aspektais: per susitikim?, dovan? ir dalijim?si.

1. Susitikimas. Kai J?zus i?siun?ia septyniasde?imt du mokinius ? misij? (plg. Lk 10, 1–9), jis ragina juos sakyti ligoniams: ?Jums ?ia pat Dievo karalyst?“ (9 eil.). Jis kvie?ia mokinius pad?ti ligoniams suvokti, kad net j? patiriama negalia, kad ir kokia skausminga ar sunkiai suvokiama ji būt?, yra galimyb? susitikti su Vie?pa?iu. Ligos metu, viena vertus, labai rai?kiai pajuntame es? trapūs kūriniai fizine, psichologine ir dvasine prasme, kita vertus, patiriame Dievo, kuris J?zuje dalijasi mūs? kan?ia, artum? bei u?uojaut?. Jis mūs? nepalieka ir da?nai nustebina dovanodamas i?tverm?, kurios niekada neman?me tur? ir kurios patys nebūtume atrad?.

Tuomet liga tampa proga patirti perkei?iant? susitikim?, rasti nepajudinam? uol?, prie kurios galime prisi?lieti, kad atlaikytume gyvenimo audras: tai patirtis, kuri, nors reikalauja aukos, bet padaro mus stipresnius, nes geriau suvokiame, jog nesame vieni. ?tai kod?l sakoma, kad skausme visada glūdi i?ganymo sl?pinys, nes skausmas leid?ia artimai ir realiai patirti i? Dievo kylan?i? paguod?, ?pa?inti Evangelijos pilnatv? su visais jos pa?adais ir gyvenimu“ (?ventasis Jonas Paulius II. Kalba jaunimui, Naujasis Orleanas, 1987 m. rugs?jo 12 d.).

2. Pereiname prie antrojo apm?stomo aspekto – dovanos. Kan?ia labiau negu bet kas kita leid?ia mums suvokti, kad visa viltis kyla i? Vie?paties, tod?l ji pirmiausia yra dovana, kuri? reikia priimti ir puosel?ti, idant, pasak gra?aus Madeleine'os Delbrêl posakio, i?liktume ?i?tikimi Dievo i?tikimybei“, (plg. Nous autres, gens des rues, Livre de vie, 1966).

Tik per Kristaus prisik?lim? mūs? likimai ?ra?omi begaliniame am?inyb?s horizonte. Tik i? Velyk? mums ateina tikrumas, kad niekas, ?nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaik?tyst?s, nei dabartis, nei ateitis, nei galyb?s, nei auk?tumos, nei gelm?s, nei jokie kiti kūriniai negal?s mūs? atskirti nuo Dievo meil?s“ (Rom 8, 38–39). O i? ?ios ?did?iosios vilties“ kyla visos kitos ?viesos pro?vaist?s, padedan?ios ?veikti gyvenimo i?bandymus bei kliūtis (plg. Benediktas XVI. Enciklika Spe salvi, 27.31). Negana to, ir Prisik?lusysis eina kartu su mumis, tapdamas mūs? kelion?s palydovu, kaip ir keliaudamas su Emauso mokiniais (plg. Lk 24, 13–53). Mes, kaip ir jie, galime dalytis su juo savo sumi?imu, rūpes?iais bei nusivylimais, galime klausytis jo ?od?io, kuris mus ap?vie?ia ir u?dega mūs? ?irdis; galime atpa?inti j? esant? lau?ant duon?, o jo buvime su mumis – nepaisant dabarties ribotumo – galime u??iuopti t? ?anapusyb?“, kuri priart?dama prie mūs? atkuria dr?s? ir pasitik?jim?.

3. Prieiname prie tre?iojo aspekto – dalijimosi. Kan?ios vietos daugeliu atvej? būna ir dalijimosi bei tarpusavio praturtinimo vietos. Kaip da?nai prie ligonio lovos mokom?s vilties! Kaip da?nai, būdami ?alia ken?ian?i?j?, mokom?s tik?ti! Kaip da?nai atrandame meil?, rūpindamiesi tais, kuriems reikia pagalbos! Suvokiame, kad esame vilties ?angelai“, Dievo pasiuntiniai vieni kitiems, visi kartu: ligoniai, gydytojai, slaugytojai, ?eimos nariai, draugai, kunigai, vienuoliai ir vienuol?s; kad ir kur būtume: ?eimose, klinikose, slaugos namuose, ligonin?se ar medicinos centruose.

Svarbu geb?ti suvokti ?i? malon?s susitikim? gro?? bei reik?m? ir i?mokti juos ?ra?yti savo sieloje, kad j? nepamir?tume: i?saugoti ?irdyje maloni? medicinos darbuotojo ?ypsen?, d?king? ir pasitikint? paciento ?vilgsn?, suprating? ir d?mesing? gydytojo ar savanorio veid?, laukiant? ir susirūpinus? sutuoktinio, vaiko, anūko ar brangaus draugo veid?. Visa tai yra brangintini ?viesuliai, kurie net i?bandym? tamsoje ne tik suteikia j?g?, bet ir moko i? tikr?j? skon?tis gyvenimu, kupinu meil?s bei artumo (plg. Lk 10, 25–37).

Brangūs broliai ir seserys, ligoniai ir padedantys ken?iantiesiems, jums tenka ypatingas vaidmuo ?iame Jubiliejuje. Jūs? bendra kelion? yra ?enklas visiems, ??mogaus orumo himnas, vilties giesm?“ (bul? Spes non confundit, 11), jos garsas aidi toli u? jūs? slaugos palat? ir lov?, skatindamas ir dr?sindamas reik?ti artimo meil? per ?sutartin? visos visuomen?s veikl?“ (ten pat), darn?, kuri kartais sunkiai pasiekiama, ta?iau būtent d?l to yra tokia maloni ir galinga, paj?gianti ne?ti ?vies? bei ?ilum? ten, kur jos labiausiai reikia.

Visa Ba?ny?ia jums u? tai d?koja! A? taip pat d?koju ir meld?iuosi u? jus, patik?damas jus Marijai, Ligoni? Sveikatai, ?od?iais, kuriais daugyb? broli? ir seser? kreip?si ? j? d?l savo reikal?:

Tavo apgynimo ?aukiam?s, ?ventoji Dievo Gimdytoja!
Mūs? mald? neatmeski mūs? reikaluose, 
bet nuo visoki? pavoj? mus visados gelb?k,
Mergele garbingoji ir palaimintoji.

Laiminu jus kartu su jūs? ?eimomis bei artimaisiais ir pra?au nepamir?ti melstis u? mane.

Roma, Laterano ?v. Jono bazilika, 2025 m. sausio 14 d.

Pranci?kus