Popie?iaus ?inia Pasaulin?s socialin?s komunikacijos dienos proga
Brangūs broliai ir seserys!
?iais dezinformacijos ir poliarizacijos pa?enklintais laikais, kai keli galios centrai kontroliuoja iki ?iol nereg?t? duomen? ir informacijos gausyb?, kreipiuosi ? jus, ?urnalistus ir komunikuotojus, ?inodamas, koks reikalingas jūs? darbas – dabar labiau nei bet kada anks?iau. Mums reikia jūs? dr?saus anga?avimosi, kad komunikavimas būt? esmingai grind?iamas asmenine ir kolektyvine atsakomybe u? artim?.
M?stydamas apie Jubiliej?, kur? ?iemet, tokiais neramiais laikais, ?ven?iame kaip malon?s met?, nor??iau ?ia ?inia pakviesti jus būti vilties skleid?jais ir Evangelijos dvasia atnaujinti savo darb? bei misij?.
Komunikavimo srities nuginklavimas
?iandien komunikavimas pernelyg da?nai sukelia ne vilt?, bet baim? ir nevilt?, i?ankstin? nusistatym? ir apmaud?, fanatizm? ir net neapykant?. Pernelyg da?nai supaprastinama tikrov?, siekiant i?provokuoti instinktyvi? reakcij?; ?od?iai vartojami kaip peilio a?menys; netgi pasinaudojama melaginga ar meistri?kai i?kraipyta informacija, kad siun?iamos ?inios ?mones erzint?, provokuot?, ?eist?. Jau ne kart? esu parei?k?s, jog reikia ?nuginkluoti“ komunikavim?, pa?alinti i? jo agresyvum?. Tikrov? supaprastinant iki ?ūki? niekada nebūna ger? rezultat?. Visi matome, kaip – pradedant televizijos pokalbi? laidomis ir baigiant ?odiniais karais socialin?se medijose – kyla pavojus, kad ?sivyraus tokios paradigmos kaip konkurencija, prie?prie?a, noras dominuoti bei savintis, taip pat manipuliuoti vie??ja nuomone.
Taip pat yra ir kitas nerim? keliantis rei?kinys: tai, k? gal?tume pavadinti ?programuojamu d?mesio i?sklaidymu“ per skaitmenines sistemas, kurios, profiliuodamos mus pagal rinkos logik?, kei?ia mūs? tikrov?s suvokim?. Atsitinka taip, kad mes, da?nai bej?gi?kai, stebime savoti?k? interes? atomizacij?, o tai galiausiai pakerta mūs? bendruomeni?kumo pagrindus, geb?jim? kartu darbuotis d?l bendro g?rio, i?klausyti vienas kit?, suprasti vienas kito motyvus. Atrodo, kad norint ?sitvirtinti, reikia surasti ?prie??“, kur? būt? galima u?sipulti. O kai kitas tampa ?prie?u“, kai u?temdomas jo veidas ir orumas siekiant i? jo pasity?ioti ir pasi?aipyti, sumenk?ja ir galimyb? kurti vilt?. Kaip mok? kunigas Tonino Bello, visi konfliktai ?kyla i? to, kad i?blunka veidai“ [1]. Nevalia pasiduoti ?iai logikai.
I? tikr?j? gyventi viltimi n?ra lengva. Georgesas Bernanosas yra pasak?s, kad ?viltis gali tik tie, kurie turi dr?sos nusivilti iliuzijomis ir melu, kuriuose buvo rad? saugum? ir kuriuos buvo klaidingai pri?m? kaip savo vilt?. [...] Viltis yra rizika, kuri? reikia prisiimti. Ji yra rizik? rizika“ [2]. Viltis – tai pasl?pta, atkakli ir kantri doryb?. Vis d?lto krik??ionims viltis yra ne galimas pasirinkimas, bet būtina s?lyga. Kaip popie?ius Benediktas XVI pabr??? enciklikoje Spe salvi, viltis n?ra pasyvus optimizmas, bet, prie?ingai, ?performatyvi“ doryb?, galinti pakeisti gyvenim?: ?Turintis vilt? gyvena kitaip; jam dovanotas naujas gyvenimas“ (Spe salvi, 2).
Romiai paai?kinti mumyse esan?i? vilt?
Pirmajame Petro lai?ke (3, 15–16) randame nuostab? apibendrinim?, kur viltis susiejama su krik??ioni?kuoju liudijimu ir komunikavimu: ??ventai serg?kite savo ?irdyse Vie?pat? Krist?, visuomet pasireng? ?tikinamai atsakyti kiekvienam klausian?iam apie jumyse gyvenan?i? vilt?. Bet tai darykite ?velniai ir atsargiai.“ Nor??iau sutelkti d?mes? ? tris mintis-?inias, kurias galime ??velgti ?iuose ?od?iuose.
??ventai serg?kite savo ?irdyse Vie?pat? Krist?“: krik??ioni? viltis turi veid? – prisik?lusio Vie?paties veid?. Jo pa?adas visada būti su mumis per ?ventosios Dvasios dovan? ?galina mus viltis net nematant jokios vilties ir ??velgti pasl?ptus g?rio trupinius net tada, kai viskas atrodo prarasta.
Antroji ?inia ragina mus būti pasirengusius pagr?sti mumyse glūdin?i? vilt?. ?domu tai, kad apa?talas kvie?ia paai?kinti ?kiekvienam klausian?iam“ apie mūs? vilt?. Krik??ionys pirmiausia yra ne tie, kurie ?kalba“ apie Diev?, bet tie, kurie atspindi jo meil?s gro??, ?galinant? visk? i?gyventi naujaip. Meil?, kuria gyvenama, skatina klausti ir reikalauja atsakymo: kod?l taip gyvenate? Kod?l jūs esate tokie?
Galiausiai ?ventojo Petro pamokyme ??velgiame tre?i?j? ?ini?: ? ?? klausim? reikia atsakyti ??velniai ir atsargiai [romiai ir pagarbiai]“. Krik??ioni?kasis komunikavimas – taip pat, saky?iau, komunikavimas apskritai – tur?t? pasi?ym?ti romumu, artumu: jis turi būti pana?us ? bendrakeleivi? pokalb?, sektin? pavyzd?, parodyt? did?iausio vis? laik? Komunikuotojo, J?zaus i? Nazareto, kuris kelyje kalb?josi su dviem Emauso mokiniais, u?degdamas j? ?irdis ?vyki? paai?kinimu ?ventojo Ra?to ?viesoje.
Svajoju apie komunikavim?, kuris paverst? mus daugelio mūs? broli? ir seser? bendrakeleiviais ir pad?t? atgaivinti juose vilt? ?iais neramiais laikais. Tai komunikavimas, gebantis prabilti ? ?ird?, su?adinti ne aistringas u?darumo ar pyk?io reakcijas, bet atvirumo ir draugi?kumo nuostatas; gebantis atkreipti d?mes? ? gro?? bei vilt? net i? pa?iūros bevilti?kiausiose situacijose; su?adinti ?sipareigojim?, empatij?, dom?jim?si kitais. Tai komunikavimas, padedantis mums ?pripa?inti kiekvieno ?mogaus orum? ir kartu rūpintis mūs? bendrais namais“ (Enciklika Dilexit nos, 217).
Svajoju apie komunikavim?, kuris nepardavin?t? iliuzij? ar baimi?, bet suteikt? pagrindo vil?iai. Martinas Lutheris Kingas sak?: ?Jei eidamas pro ?al? galiu kam nors pad?ti, jei galiu k? nors nud?iuginti ?od?iu ar giesme... tuomet mano gyvenimas nebus pra?j?s veltui“ [3]. Kad tai padarytume, turime i?sigydyti susireik?minimo ir autoreferenti?kumo ?ligas“, vengti tu??iakalbyst?s pavojaus: geras komunikuotojas rūpinasi, kad jo klausytojai, skaitytojai ar ?iūrovai gal?t? ?sitraukti, tapti artimi, atrasti savyje tai, kas geriausia, ir su tokia nuostata ?sigyvent? ? pasakojamas istorijas. Toks komunikavimas padeda tapti ?vilties piligrimais“, kaip skelbiama Jubiliejaus ?ūkyje.
Gyventi viltimi kartu
Viltis visada yra bendruomeni?kas siekis. Trumpam apm?stykime ?i? malon?s met? diding? ?ini?: esame kvie?iami visi – i? tikr?j? visi! – prad?ti i? naujo, leistis, kad Dievas mus pakelt?, apkabint? ir u?liet? gailestingumu. Visame tame susipina asmenin?s ir bendruomenin?s plotm?s dalykai. Drauge leid?iam?s ? kelion?, su daugeliu broli? ir seser? atliekame piligrimyst?, kartu ?engiame pro ?vent?sias duris.
Jubiliejus turi daug socialini? pasekmi?. Pagalvokime, pavyzd?iui, apie gailestingumo ir vilties ?ini? gyvenantiems kal?jimuose arba apie raginim? rodyti artum? bei ?velnum? ken?iantiems ar gyvenantiems visuomen?s paribiuose.
Jubiliejus mums primena, jog tie, kurie tampa taikdariais, ?bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5, 9); jis atveria mums vilt?, parodo, kad reikia d?mesingo, ?velnaus, m?slaus komunikavimo, geban?io nurodyti dialogo kelius. Tod?l raginu jus atrasti ir papasakoti daugyb? ger? istorij?, u?simetusi? tarp kasdieni? naujien? prane?im?; m?gd?ioti aukso ie?kotojus, kurie nenuilstamai sijoja sm?l? ie?kodami ma?y?io grynuolio. Gera atrasti ?ias vilties s?klas ir apie jas prane?ti. Tai padeda pasauliui būti ?iek tiek ma?iau kur?iam ma?iausi?j? ?auksmui, ?iek tiek ma?iau abejingam, ?iek tiek ma?iau u?sisklendusiam. Visada mok?kite rasti g?rio kibirk?t?li?, leid?ian?i? mums tur?ti vilt?. Toks komunikavimas gali pad?ti megzti bendryst?, pad?ti jaustis ma?iau vieni?iems, i? naujo atrasti keliavimo kartu svarb?.
Nepamir?ti ?irdies
Brangūs broliai ir seserys, svaiginan?i? technologij? pasiekim? akivaizdoje kvie?iu jus rūpintis savo ?irdimi, tai yra vidiniu gyvenimu. K? tai rei?kia? Pateikiu kelet? gairi?.
Būkite romūs ir niekada nepamir?kite kito ?mogaus veido; kalb?kite ? ?ird? moterims ir vyrams, kuriems tarnaujate atlikdami savo darb?.
Neleiskite, kad jūs? komunikavimui ?takos tur?t? instinktyvios reakcijos. Visada s?kite vilt?, net jei tai sunku, net jei kainuoja, net jei atrodo, kad tai neduos vaisi?.
Skatinkite tok? komunikavim?, kuris gydyt? mūs? ?mogi?kumo ?aizdas.
Kurkite erdv? ?irdies pasitik?jimui, kuris, kaip gle?na, bet atspari g?l?, nepasiduoda gyvenimo negandoms, bet pra?ysta ir auga pa?iose netik??iausiose vietose: viltyje motin?, kurios kasdien meld?iasi, kad j? vaikai gr??t? i? apkas?; viltyje t?v?, kurie, ie?kodami geresn?s ateities, renkasi migrant? keli?, pa?enklint? tūkstan?i? pavoj? ir i?bandym?; viltyje vaik?, geban?i? ?aisti, ?ypsotis ir tik?ti gyvenimu net tarp karo griuv?si? ir skurd?i? lū?nyn? gatvi?.
Liudykite ir skatinkite neprie?i?k? komunikavim?, skleiskite rūpinimosi kultūr?, tieskite tiltus ir ?veikite regimas ir neregimas mūs? laik? sienas.
Pasakokite vilties kupinas istorijas, ?irdimi i?gyvendami mūs? bendr? likim? ir drauge ra?ydami ateities istorij?.
Jūs ir mes visa tai galime padaryti su Dievo malone, kuri? Jubiliejus padeda mums gausiai priimti. Meld?iuosi u? tai ir laiminu kiekvien? i? jūs? bei jūs? darb?.
Roma, Laterano ?v. Jono bazilika, 2025 m. sausio 24 d., ?ventojo Pranci?kaus Salezo min?jimas.
Pranci?kus
[1] ?La pace come ricerca del volto“, in: Omelie e scritti quaresimali, Molfetta 1994, 317.
[2] Georges Bernanos, La liberté, pour quoi faire?, Paris 1995.
[3] Pamokslas The Drum Major Instinct, 1968 m. vasario 4 d.