Apie popie?i? ir jo mo?iut? Ro??
Kaip skelbta, popie?ius planavo, kad ?is veikalas būt? i?leistas po jo mirties, ta?iau apsisprend? kitaip, ir ?tai, sausio viduryje knyga pasirod? Italijos ir kit? ?ali? knygynuose.
Autobiografinis popie?iaus Pranci?kaus veikalas ?Vi?ltis“ – 400 puslapi? knyga, kurios bendraautoris Carlo Musso, i?verstas ar dar ver?iamas i? viso ? 18 kalb?, ?skaitant lietuvi? kalb?. Lietuvi?k? vertim? Lietuvos ra?ytoj? s?jungos leidykla ?ada i?leisti dar ?iais metais, kurie, beje, Katalik? Ba?ny?ioje yra jubiliejaus metai. Jie, kaip ir popie?iaus autobiografija, skirti vilties temai.
Kai kurie dienra??iai pastarosiomis dienomis pasidalijo popie?iaus autobiografijos i?traukomis pasteb?dami, kad Pranci?kus kai kuriuos savo gyvenimo ?vykius atskleid?ia i?samiai, pavyzd?iui, pasakojim? apie jaunyst?, savo ?eim?, pradeda nuo seneli?, kurie Argentinoje buvo naujakuriai migrantai i? Italijos. O kai kuriuos kitus savo gyvenimo aspektus ir aplinkybes pasakoja santūriau, pavyzd?iui, apie laikotarp?, kai buvo J?zaus Draugijos vyresnysis Argentinos diktatūros metais.
Kaip ?inia, per 2025 metus popie?ius, be daugelio kit? Jubiliejaus programoje skelbiam? rengini?, ?ada vadovauti kelioms kanonizacijoms. Per vien?, ?vyksian?i? rugpjū?io 3 d., popie?ius ?ventuoju paskelbs prie? ?imt? met? mirus? ital? jaunuol? palaimint?j? Petr? Jurg? Frassati (1901–1925). ?? būsim? ?vent?j? i? Turino veikale mini ir popie?ius pa?ym?damas, kad Petr? Jurg? Frassati, vien? i? katalik? socialini? darb? Turino arkivyskupijoje iniciatori?, asmeni?kai pa?inojo jo mo?iut? Ro??.
88 met? sulauk?s popie?ius pa?ymi, kad Ro?? buvo labai svarbi figūra migrant? Bergoglio ?eimoje, tur?jusi daug ?takos ?eimos integravimosi ? nauj? kra?t? apsisprendimams ir jam pa?iam. Popie?ius mo?iut? Ro?? apibūdina kaip ?kasdien? ?vent?j?“, savo brandos laikotarpio ?kertiniu akmeniu“ ir pagrindine jo religingumo ugdytoja.
Petras Jurgis Frassati buvo kil?s i? turtingos ir ?takingos Turino ?eimos, jo t?vas buvo politikas ir vieno i? did?i?j? ital? dienra??i? ?La Stampa“ savininkas. Jo sūnus pal. Petras Jurgis, tik?jim? atrad?s ne ?eimoje, o j?zuit? gimnazijoje, tapo aktyviu kataliki?k? s?jūd?i? ir labdaros organizacij? veik?ju. Popie?ius pa?ymi, kad jo mo?iut? Ro?? taip pat buvo aktyvi katalik? socialin?s veiklos dalyv? tame pa?iame Turino mieste ir kad ji pa?inojo būsim? ?vent?j?, 1924 m. mirus? Petr? Jurg? Frassati.
Popie?iaus mo?iut? Ro?? Vasallo yra kilusi i? Cagna gyvenviet?s, kuri dabar vadinasi San Massimo, Piana Crixia savivaldyb?je, esan?ioje Savonos provincijoje, Italijos ?iaur?s vakaruose. 1929 m. sausio 31 d. Ro?? Vasallo Bergoglio, jos vyras Giovanni ir j? sūnus Mario – popie?iaus t?vas – kartu kur? laik? gyven? Turine, paskui Astyje, i? Genujos uosto i?plauk? ? Argentin?.
Ro?? yra viena i? nedaugelio artim?j?, apie kuriuos popie?ius Pranci?kaus yra pasakoj?s popie?yst?s metais. Popie?ius kart? prisimin?, kad mo?iut? nusivesdavo anūkus ? Did?iojo penktadienio procesij?, pamokydavo klauptis atne?us nuo kry?iaus nuimto Kristaus statul? ir sakydavo: ?Matote: jis mir?s, bet rytoj prisikels!“.
??inokite: kad ir kokios negandos prispaust?, atsidusimo akimirka prie?ais tabernakul?, kuriame saugomas did?iausias ir godotiniausias kankinys, ir ?vilgsnis ? ?v?. M. Marij?, stovin?i? po Kry?iumi, gali virsti balzamo la?u ant pa?i? giliausi? ir skausmingiausi? ?aid?.“
Taip sakydavusi popie?iaus mo?iut? Ro??, beje, sako popie?ius, da?nai primindavusi tiek vaikams, tiek suaugusiems ?vent? ties? apie mirt?, t. y. kad numir?li? rūbas – be ki?eni?.
Popie?ius autobiografiniame veikale ?Vi?ltis“ pakartojo, kad jis nori būti palaidotas Popie?i?kojoje Did?iojoje M. Marijos, o ne ?v. Petro bazilikoje: ?Vatikanas yra mano paskutin?s tarnyst?s namai, o ne mano am?inieji namai!“, – patikino Pranci?kus. (SAK / Vatican News)
