Popie?ius paragino ?vertinti liaudies pamaldumo gro?? ir svarb?
Popie?ius Pranci?kus pripa?ino, kad jei praeityje krik??ioni?kasis tik?jimas skirtingais istorijos laikotarpiais ugd? taut? gyvenim? ir formavo politines institucijas, nūdien? atrodo, kad nyksta d?mesys Dievui, ypa? Europos kra?tuose, ir kad ?mon?s vis labiau abejingi Dievo buvimo ir jo ?od?io at?vilgiu. Ta?iau pasak Pranci?kaus, nereik?t? skub?ti su i?vadomis ir pasiduoti ideologiniams vertinimams, linkusiems suprie?inti krik??ioni?k? ir pasaulietin? kultūr?. Kaip tik prie?ingai, svarbu ??velgti abipus? ?i? dviej? horizont? atsiv?rim?.
Tikintieji vis labiau atsiveria galimybei tik?jim? i?gyventi jo neprimetant, matyti tik?jim? kaip raug?, skirt? pasauliui ir aplinkai, kurioje gyvena. Netikintieji arba nutolusieji nuo religijos praktikavimo n?ra abejingi tiesos, teisingumo ir solidarumo ie?kojimui ir, nors ir nepriklauso jokiai religijai, ?irdyje puosel?ja didel? gyvenimo prasm?s tro?kim?, skatinant? kelti klausimus apie gyvenimo sl?pin? ir ie?koti pamatini? bendrojo g?rio vertybi?, pa?ym?jo popie?ius.
Pasak jo, tokio nusistatymo kontekste galima atpa?inti liaudies pamaldumo gro?? ir svarb?. Viena vertus, liaudies pamaldumas primena ?sikūnijim? kaip krik??ioni?kojo tik?jimo pagrind? – jis visada i?rei?kiamas per kultūr?, istorij? ir kalb? ir yra perduodamas per gyvos bendruomen?s simbolius, papro?ius, apeigas ir tradicijas. Antra vertus, liaudies pamaldumo praktikavimas su?avi ir patraukia prie tik?jimo slenks?io priart?jusius ?mones, kurie, nors ir nepraktikuoja, bet vis d?lto liaudies pamaldumo i?rai?kose atranda savo ?aknis ir emocij? patirtis, kartu su vertyb?mis, kurias laiko naudingomis gyvenimui ir visuomenei.
Pasak popie?iaus, liaudies pamaldumas, i?rei?kiantis tik?jim? per tautos kultūroje ?si?aknijusius paprastus gestus ir simbolius, atskleid?ia Dievo buvim? istorijoje, sustiprina ry?ius su Ba?ny?ia ir da?nai tampa proga susitikimams, kultūriniams mainams ir ?vent?ms. ?ia prasme, liaudies pamaldumo i?rai?kos ?kūnija santyk? su Vie?pa?iu ir tik?jimo turiniu.
Pranci?kus pra?? neu?mir?ti, kad liaudies pamaldume galima atpa?inti būd?, kuriuo tik?jimas ?si?aknijo kultūroje ir yra toliau perduodamas. Tod?l jame glūdi veiksmingai evangelizuojanti j?ga, kurios negalime nuvertinti – taip daryti reik?t? neatpa?inti ?ventosios Dvasios veikimo. (SAK / Vatican News)
