Popie?ius: esame tiek ?venti, kiek sugebame būti ma?i
?is XII am?iuje gyven?s vienuolis, kil?s i? Prancūzijos, Romoje subūr? vyr? ir moter? vienuoli? bendruomenes, kurios prad?jo rūpintis nuo neatmen? laik? netoli ?v. Petro bazilikos veikusia piligrim? prieglauda. J? pastangomis prieglauda buvo transformuota ? ligonin?. Vyr?, ?ventosios Dvasios kanaunink?, at?aka XIX am?iuje buvo panaikinta. Seser? kanauninki? bendruomen?s tebegyvuoja, kaip ir tebeveikia Romos ?ventosios Dvasios ligonin?, ?iuo metu priklausanti Italijos valstybinei sveikatos apsaugos sistemai. Ketvirtadienio ryto audiencijoje kartu su seserimis dalyvavo ir ligonin?s direktorius bei kiti valdybos nariai.
Sveikindamas seseris vienuoles ir italus medikus popie?ius sak?, kad palaimintojo Gvido regula labai paveik? antrojo tūkstantme?io prad?ios vienuolyst?s raid?. J? per?m? tais laikai besikurian?ios naujos vadinamosios elgetaujan?ios vienuolijos. Palaimintojo Gvido reguloje neturto ??adas i?rei?kiamas ypatinga forma: gyventi neturint nieko nuosava. ?i formul?, pasak popie?iaus, rei?kia ne tik grie?t? asketin? gyvenim?, bet ir supratim?, kad esame sve?iai Dievo namuose, kad ?iais namais dalijam?s su vargstan?iaisiais, kuriems esame pa?aukti tarnauti. Broli?kas gyvenimas rei?kia visi?k? sav?s dovanojim? Dievui, kurio veid? atpa??stame kito ?mogaus, mūs? brolio ir sesers, veide. Netur?dami nieko, kas mums priklausyt? – nei vertybini? popieri?, nei jokio daikto, pasl?pto vienuolyno cel?je, ki?en?je ar, dar blogiau, ?irdyje, – mes esame tikrai laisvi ir galime leistis ? kelion?, ? kuri? Vie?pats mus kvie?ia. Mūs? ?ventumas bus toks, kiek sugeb?sime būti ma?i ir tarnauti kitiems. (jm / Vatican News)
