杏MAP导航

I. ?siklausyti ? gr?sm? i?gyvenan?ios ?monijos ?auksm?

1. Prasidedant ?iems dangi?kojo T?vo mums dovanojamiems naujiems metams, Jubiliejaus metams, paskirtiems vil?iai, nuo?ird?iausiai linkiu ramyb?s kiekvienai moteriai ir kiekvienam vyrui, ypa? tiems, kurie jau?iasi prisl?gti savo gyvenimo būvio, pasmerkti d?l savo pa?i? padaryt? klaid?, sugniu?dyti kit? ?moni? nuosprend?i? ir nebemato joki? perspektyv? savo gyvenime. Visiems jums linkiu vilties ir ramyb?s, nes ?ie metai yra Malon?s metai, kylantys i? Atpirk?jo ?irdies!

2. ?iais 2025-aisiais metais Katalik? Ba?ny?ia ?ven?ia Jubiliej?, pripildant? ?irdis vilties. ?Jubiliejus“ kilo i? senov?s ?yd? tradicijos, kai kas keturiasde?imt devynerius metus avino rago (hebraji?kai yobel) garsas skelbdavo malon? ir i?laisvinim? visai tautai (plg. Kun 25, 10). Pagal id?j? ?is i?kilmingas raginimas tur?jo aid?ti visame pasaulyje (plg. Kun 25, 9), idant būt? atkurtas Dievo teisingumas ?vairiose gyvenimo srityse: naudojantis ?eme, nuosavybe, santykiuose su artimu, ypa? su vargingiausiais ir ? nemalon? patekusiais ?mon?mis. Rago gaudesys visiems ?mon?ms, turtingiems ir nuskurdusiems, primindavo, kad n? vienas ?mogus neateina ? pasaul? pasmerktas priespaudai: esame broliai ir seserys, to paties T?vo vaikai, gim? tam, kad būtume laisvi pagal Vie?paties vali? (plg. Kun 25, 17. 25. 43. 46. 55).

3. Jubiliejus ir ?iandien yra ?vykis, raginantis mus siekti i?laisvinan?io Dievo teisingumo visoje ?em?je. Vietoj rago skardenimo ?i? Malon?s met? prad?ioje norime ?siklausyti ? ?desperati?k? pagalbos ?auksm?“ [1], kuris, kaip ir teisiojo Abelio kraujo balsas, kyla i? daugelio ?em?s viet? (plg. Pr 4, 10) ir kur? Dievas nepaliaujamai girdi. Savo ruo?tu mes jau?iam?s pa?aukti būti balsu, sklindan?iu i? daugelio ?em?s alinimo ir artimo engimo situacij? [2]. Tokios neteisyb?s kartais ?gauna pavidal? to, k? ?ventasis Jonas Paulius II pavadino ?nuod?m?s struktūromis“ [3], nes jos randasi ne tik d?l keli? asmen? nedorumo, bet yra tarsi ?si?aknijusios ir remiasi masiniu bendrininkavimu.

4. Kiekvienas i? mūs? turi jaustis tam tikru būdu atsakingas u? mūs? bendr? nam? niokojim?, prasidedant? tais veiksmais, kurie, kad ir netiesiogiai, kursto ?monij? kre?ian?ius konfliktus. Taip atsiranda ir susipina skirtingos, bet tarpusavyje susijusios sistemin?s problemos, kamuojan?ios mūs? planet? [4]. Vis? pirma turiu omenyje vis? rū?i? nelygyb?, ne?moni?k? elges? su migrantais, aplinkos niokojim?, dezinformacijos baustinai keliam? sumai?t?, bet kokio dialogo atmetim? ir akivaizd? karin?s pramon?s finansavim?. ?ie veiksniai kelia reali? gr?sm? visos ?monijos egzistencijai. Tod?l jau met? prad?ioje norime ?siklausyti ? ?? ?monijos ?auksm?, kad pasijustume pa?aukti, visi kartu ir asmeni?kai, nutraukti neteisingumo grandines ir skelbti Dievo teisingum?. Nepakaks keli? epizodini? filantropijos akcij?: reikia kultūrini? ir struktūrini? permain?, kad būt? galima ?gyvendinti ir ilgalaikius poky?ius [5]. 

II. Kultūriniai poky?iai: visi esame skolingi

5. Jubiliejinis ?vykis kvie?ia mus imtis keleto permain?, kurios pad?t? spr?sti dabartin? neteisingumo ir nelygyb?s problem?, ir primena, kad ?em?s g?ryb?s skirtos ne tik nedaugeliui privilegijuot?j?, bet ir visiems [6]. Gali būti naudinga prisiminti, k? ra?? ?ventasis Bazilijus Cezar?jietis: ?Bet pasakyk man, kas yra tavo? I? kur tai gavai ir atsine?ei ? savo gyvenim?? [...] Argi ne visi?kai nuogas i??jai i? motinos ?s?i?? Argi negr??i v?l nuogas ? ?em?? I? kur tau at?jo dabartin?s g?ryb?s? Jei sakytum, kad jos atsirado atsitiktinai, neigtum Diev?, nepripa?intum Kūr?jo, ir nebūtum d?kingas Dovanotojui“ [7]. Kai d?kingumas nyksta, ?mogus nebepripa??sta Dievo dovan?. Ta?iau Vie?pats d?l savo begalinio gailestingumo nepalieka ?moni?, kurie nusideda jam: prie?ingai, jis patvirtina gyvyb?s dovan? i?ganingu atleidimu, siūlomu visiems per J?z? Krist?. Tod?l J?zus, mokydamas mus ?T?ve mūs?“, kvie?ia pra?yti: ?Atleisk mums mūs? kaltes“ (Mt 6, 12).

6. Ignoruodamas savo ry?? su T?vu, ?mogus ima puosel?ti mint?, jog santykiuose su kitais galima vadovautis i?naudojimo logika, kai stipriausieji pretenduoja ? teis? vie?patauti silpniausi?j? at?vilgiu [8]. Pana?iai kaip J?zaus laikais elitas peln?si i? vargingiausi?j? kan?i?, taip ir ?iandien tarptautin? sistema, veikianti tarpusavio ry?iais susijusiame globaliame kaime [9], gimdo neteisybes, kurias dar labiau didina korupcija ir veda ? aklaviet? skurd?ias ?alis, jei n?ra puosel?jama solidarumo ir tarpusavio priklausomyb?s logika. Skolininko i?naudojimo logika taip pat glaustai apibūdina dabartin? ?skol? kriz?“, nuo kurios ken?ia ?vairios ?alys, ypa? globaliuosiuose Pietuose.

7. Nepavargstu kartoti, kad u?sienio skola tapo kontrol?s priemone, kuria pasinaudodamos kai kurios turtingiausi? ?ali? vyriausyb?s ir priva?ios finans? institucijos be joki? skrupul? beatodairi?kai i?naudoja skurd?iausi? ?ali? ?mogi?kuosius ir gamtinius i?teklius, nor?damos patenkinti savo rink? poreikius [10]. Prid?kime dar tai, kad ?vairi? ?ali? gyventojai, jau ir taip prisl?gti tarptautini? skol?, yra priversti ne?ti ir labiau i?sivys?iusi? ?ali? ekologin?s skolos na?t? [11]. Ekologin? skola ir u?sienio skola – tai dvi tos pa?ios monetos pus?s, i?rei?kian?ios i?naudojimo logik?, kurios kulminacija – skol? kriz? [12]. ?i? jubiliejini? met? proga raginu tarptautin? bendruomen? imtis veiksm?, kad būt? dovanota u?sienio skola pripa??stant tarp pasaulio ?iaur?s ir Piet? egzistuojan?i? ekologin? skol?. Tai raginimas reik?ti solidarum?, bet vis? pirma siekti teisingumo [13].

8. Kultūriniai ir struktūriniai poky?iai, pad?siantys ?veikti ?i? kriz?, ?vyks tada, kai pagaliau pripa?insime, kad visi esame T?vo vaikai, ir jo akivaizdoje i?pa?insime, jog visi esame skolininkai, bet taip pat vieni kitiems reikalingi pagal bendros ir diversifikuotos atsakomyb?s logik?. Gal?sime ?kart? visiems laikams atrasti, jog esame vieni kitiems reikalingi ir skolingi“ [14].

III. Vilties kelias: trys galimi veiksmai

9. Jei leisime, kad mūs? ?irdis paliest? ?ie būtini poky?iai, Jubiliejaus malon?s metai gali i? naujo atverti vilties keli? kiekvienam i? mūs?. Viltis kyla patiriant Dievo gailestingum?, kuris visada yra beribis [15].

Dievas, kuris niekam nieko n?ra skolingas, ir toliau nepaliaujamai dovanoja malon? ir gailestingum? visiems ?mon?ms. VII a. Ryt? Ba?ny?ios t?vas Izaokas Ninevietis ra??: ?Tavo meil? didesn? u? mano skolas. Jūros bangos yra menkos palyginti su mano nuod?mi? skai?iumi, bet jei pasveriu savo nuod?mes, lygindamas jas su Tavo meile, jos i?nyksta kaip niekas“ [16]. Dievas neskai?iuoja ?mogaus padaryto blogio, bet yra ?apstus gailestingumo, savo did?ia meile, kuria mus pamilo“ (Ef 2, 4). Kartu jis girdi varg?? ir ?em?s ?auksm?. Prasidedant ?iems metams tereikia akimirkai stabtel?ti ir pagalvoti apie malon?, kuria Dievas kaskart atleid?ia mūs? nuod?mes ir dovanoja visas skolas, kad mūs? ?irdis u?plūst? viltis ir ramyb?.

10. Tod?l ?T?ve mūs?“ maldoje, po pra?ymo, kad T?vas atleist? mūs? kaltes, J?zus i?taria labai reikli? s?lyg?: ?kaip ir mes atleid?iame savo kaltininkams“ (plg. Mt 6, 12). Kad ?mogus atleist? kalt? kitiems ir suteikt? jiems vilt?, reikia, jog jo paties gyvenimas būt? pilnas tos vilties, kuri kyla i? Dievo gailestingumo. Viltis yra pertekusi dosnumo, nesaistoma i?skai?iavim?, ji neskai?iuoja, kas yra skolinink? ki?en?je, nesirūpina savo nauda, bet turi tik vien? tiksl? – pakelti puolusius, sutvarstyti sugniu?dyt? ?ird?, i?laisvinti i? bet kokios vergijos.

11. Tod?l ?i? Malon?s met? prad?ioje nor??iau pasiūlyti tris veiksmus, galin?ius sugr??inti orum? i?tis? ?ali? visuomeni? gyvenimui ir atvesti j? ?mones ? vilties keli?, kad skol? kriz? būt? ?veikta ir visi v?l gal?t? pripa?inti es? skolininkai, kuriems buvo dovanota.

Pirmiausia pritariu ?ventojo Jono Pauliaus II raginimui, i?sakytam 2000 met? Jubiliejaus proga: ?Suma?inti ar net visi?kai nubraukti daugelio taut? pe?ius slegian?ias tarptautines skolas“ [17]. Turtingesn?s ?alys, pripa?indamos ekologin? skol?, turi jaustis pa?auktos padaryti visk?, kas ?manoma, kad dovanot? skolas savo ?siskolinim? i?mok?ti negalin?ioms ?alims. ?inoma, kad tai nebūt? pavienis labdaros aktas, kuris v?liau gal?t? i? naujo ?sukti yding? finansavimo ir skol? rat?, kartu reikia formuoti nauj? finans? architektūr?, kuri leist? sukurti pasaulin? finansin? chartij?, grind?iam? taut? solidarumu ir darna.

Be to, raginu tvirtai ?sipareigoti skatinti pagarb? ?mogaus gyvyb?s orumui nuo prasid?jimo iki natūralios mirties, kad kiekvienas ?mogus gal?t? myl?ti savo gyvenim? ir su viltimi ?velgti ? ateit?, trok?damas vystymosi bei laim?s sau ir savo vaikams. Gyvenime neturint vilties sunku tik?tis, kad jaun? ?moni? ?irdyse ?si?iebs tro?kimas gimdyti nauj? gyvyb?. Būtent ?ia nor??iau dar kart? paraginti imtis konkretaus gesto, galin?io puosel?ti gyvyb?s kultūr?. Turiu galvoje mirties bausm?s panaikinim? visose ?alyse. I? tikr?j? ?i baud?iamoji praktika ne tik pa?eid?ia gyvyb?s nelie?iamum?, bet ir naikina bet koki? ?mogi?k?j? atleidimo ir atsinaujinimo vilt? [18].

Remdamasis ?v. Pauliumi VI ir Benediktu XVI [19] dr?stu i?sakyti dar vien? raginim?, skirt? jaunosioms kartoms ?iais kar? draskomais laikais: bent vien? procent? ginklavimuisi i?leid?iam? l??? paskirkime pasauliniam fondui ?steigti, kuris pad?t? panaikinti bad? ir palengvint? ?vietimo veikl? skurd?iausiose ?alyse, kad būt? skatinama tvari pl?tra ir kovojama su klimato kaita [20]. Tur?tume stengtis pa?alinti bet kokius motyvus, galin?ius paskatinti jaunus ?mones ?sivaizduoti savo ateit? be vilties arba kaip lūkest? atker?yti u? savo artim?j? krauj?. Ateitis – tai dovana, leid?ianti per?engti praeities klaidas ir tiesti naujus taikos kelius.

IV. Taikos tikslas

12. Tie, kurie siūlomais gestais leisis eiti vilties keliu, gal?s vis labiau art?ti prie taip trok?tamo taikos tikslo. Psalmininkas patvirtina mums ?? pa?ad?: ?I?tikima meil? susitiks, teisumas ir ramyb? bu?iuosis“ (Ps 85, 11). Kai nebesinaudoju kreditavimo ginklu ir seseriai ar broliui v?l atveriu vilties keli?, prisidedu prie Dievo teisingumo atkūrimo ?ioje ?em?je ir kartu su tuo ?mogumi einu taikos tikslo link. Pasak ?v. Jono XXIII, tikroji taika gali kilti tik i? nusiginklavusios ?irdies, laisvos nuo karo keliamo nerimo bei baim?s [21].

13. Tegul 2025-ieji būna taikos pa?angos metai! Tikros ir tvarios taikos, kuri neapsiriboja sutar?i? vingryb?mis ar ?mogi?kaisiais kompromisais prie deryb? stal? [22]. Ie?kokime tikrosios taikos, kuri? Dievas dovanoja beginklei ?ird?iai: ?ird?iai, nesistengian?iai apskai?iuoti, kas mano, o kas tavo; ?ird?iai, kuri i?sivaduoja nuo egoizmo ir yra pasirengusi greitai i?tiesti rank? kitiems; ?ird?iai, kuri nedvejodama pripa??sta esanti Dievo skolinink? ir d?l to pasirengusi atleisti skol?, slegian?i? artim?; ?ird?iai, ?veikian?iai nusivylim? ateitimi, pasitelkian?iai vilt?, kad kiekvienas ?mogus praturtina ?? pasaul?.

14. ?irdies nuginklavimas yra veiksmas, saistantis visus ?mones – nuo pirmo iki paskutinio, nuo ma?o iki didelio, nuo turtingo iki varg?o. Kartais u?tenka tokio paprasto dalyko kaip ??ypsena, draugyst?s gestas, broli?kas ?vilgsnis, nuo?irdus i?klausymas, nemokama paslauga“ [23]. ?iais ma?ais ir drauge did?iais gestais art?jame prie taikos tikslo, ir juo grei?iau j? pasieksime, juo labiau, keliaudami drauge su naujai atrastais broliais ir seserimis, suvoksime, kad jau pasikeit?me, palyginti su tuo, kokie buvome prad?dami kelion?. Taika ateina ne tik pasibaigus karui, bet ir prasid?jus naujam pasauliui, tokiam, kuriame suvokiame es? kitokie – vieningesni ir broli?kesni nei ?sivaizdavome.

15. Suteik mums savo ramyb?, Vie?patie! Tokia malda kreipiuosi ? Diev?, perduodamas savo naujametinius link?jimus valstybi? ir vyriausybi? vadovams, tarptautini? organizacij? vadovams, ?vairi? religij? vadovams, kiekvienam geros valios ?mogui.

Vie?patie, atleisk mums mūs? kaltes,
kaip ir mes atleid?iame savo kaltininkams,
ir ?iame atleidimo apytakoje suteik mums savo ramyb?,
t? ramyb?, kuri? tik Tu gali dovanoti:
tiems, kurie leid?ia nuginkluoti ?irdis,
tiems, kurie su viltimi nori atleisti skolas savo broliams,
tiems, kurie be baim?s i?pa??sta, kad yra Tavo skolininkai,
tiems, kurie nelieka kurti vargingiausi?j? ?auksmui.

I? Vatikano, 2024 m. gruod?io 8 d.

Pranci?kus

[1] Spes non confundit. Bul? d?l eilinio 2025 met? jubiliejaus paskelbimo (2024 m. gegu??s 9 d.), 8. 
[2] Plg. ?v. Jonas Paulius II. Apa?tali?kasis lai?kas Tertio millennio adveniente (1994 m. lapkri?io 10 d.), 51.
[3] Enciklika Sollicitudo rei socialis (1987 m. gruod?io 30 d.), 36.
[4] Plg. Kalba Popie?i?kosios moksl? akademijos ir Popie?i?kosios socialini? moksl? akademijos surengto susitikimo dalyviams, 2024 m. gegu??s 16 d.
[5] Plg. Apa?tali?kasis paraginimas Laudate Deum (2023 m. spalio 4 d.), 70.
[6] Plg. Spes non confundit. Bul? d?l eilinio 2025 met? jubiliejaus paskelbimo (2024 m. gegu??s 9 d.), 16.
[7] Homilia de avaritia, 7: PG 31, 275.
[8] Plg. Enciklika Laudato si' (2015 m. gegu??s 24 d.), 123.
[9] Plg. Katechez?, 2020 m. rugs?jo 2 d.: L'Osservatore Romano, 2020 m. rugs?jo 3 d., p. 8.
[10] Plg. Kalba susitikimo ?Debt Crisis in the Global South“ dalyviams, 2024 m. bir?elio 5 d.
[11] Plg. Kalba Jungtini? Taut? bendrosios klimato kaitos konvencijos ?ali? konferencijoje (COP 28), 2023 m. gruod?io 2 d.
[12] Plg. Kalba susitikimo ?Debt Crisis in the Global South“ dalyviams, 2024 m. bir?elio 5 d.
[13] Plg. Spes non confundit. Bul? d?l eilinio 2025 met? jubiliejaus paskelbimo (2024 m. gegu??s 9 d.), 16.
[14] Enciklika Fratelli tutti (2020 m. spalio 3 d.), 35.
[15] Plg. Spes non confundit. Bul? d?l eilinio 2025 met? jubiliejaus paskelbimo (2024 m. gegu??s 9 d.), 23.
[16] Oratio X, 100–101: CSCO 638, 115. ?ventasis Augustinas netgi tvirtina, jog Dievas niekada nepaliauja buv?s ?mogaus skolininku: ?Kadangi ?tavo gailestingumas am?inas“ ir savo pa?adais teikeisi tapti skolininku t?, kuriems atleidi visas skolas“ (plg. I?pa?inimai, V, 9, 17: PL 32, 714).
[17] Apa?tali?kasis lai?kas. Tertio millennio adveniente (1994 m. lapkri?io 10 d.), 51.
[18] Plg. Spes non confundit. Bul? d?l eilinio 2025 met? jubiliejaus paskelbimo (2024 m. gegu??s 9 d.), 10.
[19] Plg. ?v. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, (1967 m. kovo 26 d.), 51; Benediktas XVI, Kreipimasis ? diplomatin? korpus?, akredituot? prie ?ventojo Sosto, 2006 m. sausio 9 d.; Posinodinis apa?tali?kasis paraginimas Sacramentum caritatis (2007 m. vasario 22 d.), 90.
[20] Plg. Enciklika Fratelli tutti (2020 m. spalio 3 d.), 262; Kalba prie ?ventojo Sosto akredituot? diplomat? korpusui, 2024 m. sausio 8 d.; Kalba Jungtini? Taut? bendrosios klimato kaitos konvencijos ?ali? konferencijoje (COP 28), 2023 m. gruod?io 2 d.
[21] Plg. Enciklika Pacem in terris (1963 m. baland?io 11 d.), 61.
[22] Plg. Pamaldos minint ?Invokacijos d?l taikos ?ventojoje ?em?je“ de?imtmet?, 2024 m. bir?elio 7 d.
[23] Spes non confundit. Bul? d?l eilinio 2025 met? jubiliejaus paskelbimo (2024 m. gegu??s 9 d.), 18.