杏MAP导航

Pasak jo, egzistuoja daugyb? būd? pavaizduoti M. Marij?, piln? malon?s, palaimint? tarp moter?, tyr?, paprast?, gra?i? ir, kaip sakoma Nekaltojo Prasid?jimo formul?je, apsaugot? nuo gimtosios nuod?m?s ir n? kiek jos nesutept?.

?Stabtel?kime akimirkai ir m?stykime apie j?, apie jos gro??, Dievo ?od?io ?viesoje, apie tris mums artimus ir pa??stamus Marijos gyvenimo aspektus:  jos buvim? dukterimi, nuotaka ir motina“, – pakviet? Pranci?kus.

?ventame Ra?te nekalbama apie jos vaikyst?. Bet kai ji ??engia ? istorijos scen?, Evangelija mums j? pristato kaip jaun?, turting? tik?jimu, nuolanki? ir paprast? mergait?. Ji yra ?mergel?“ (?r. Lk 1, 27), kurios ?vilgsnyje atsispindi T?vo meil? ir kurios tyra ?irdis yra nuspalvinta neatlygintinumo ir d?kingumo spalvomis, kuri skleid?ia ?ventumo kvap?. Dievo Motina yra tarsi gra?i g?l?, kuri nepastebimai augo ir tuoj pra??s, dovanodama save.

Kitas Marijos gro?io matmuo yra jos buvimas nuotaka, jos i?rinkimas būti I?ganymo sumanymo dalimi. ?Taip“, ??tai a? Vie?paties tarnait?“, atsiliepia Marija ? Dievo kvietim?. Matome, kad ?ia ?tarnait?“ n?ra pavergtas ar pa?emintas asmuo, bet ta, kuria Vie?pats itin pasitiki ir patiki savo did?iausi? turt?, svarbiausi? misij?. Marijos gro?is tarsi deimanto briaunos spindi i?tikimybe, atsidavimu, meilumu, pasi?ventimu, meile. Tai yra santuokin?s meil?s po?ymiai. Tod?l ?v. Jonas Paulius II nedvejojo sakyti, kad Marij? veda ?santuokin? meil?“.

Tre?iasis Marijos gro?io matmuo mums geriausiai ?inomas ir da?niausiai vaizduojamas. Marija yra Motina, globojanti Kūdik?l? J?z?, esanti ?alia savo Sūnaus ?vairiais momentais – nuo Kanos vestuvi? iki mirties ant Kry?iaus, kur Vie?pats j? dovanoja ir kaip mūs? Motin?, kuri mok?jo apmirti tam, kad dovanot? dar daugiau gyvenimo, ypa? ma?iems, beginkliams, kurie glaud?iasi prie jos.

Visa tai telpa tyroje Marijos ?irdyje, laisvoje nuo nuod?m?s, paklusnioje ?ventajai Dvasiai, pasirengusioje i? meil?s visk? atiduoti Dievui.

?Kyla rizika manyti, kad tai tolimas, pernelyg tobulas, nepasiekiamas gro?is. Taip n?ra. Mes taip pat gauname j? kaip dovan? per Krik?t?, kai esame i?laisvinami i? nuod?m?s ir tampame Dievo vaikais“, – pa?ym?jo popie?ius Pranci?kus. Ir mes esame pakviesti puosel?ti ?? gro?? sūni?ka, sutuoktini? meile ir motini?ka meile, priimti j? d?kingai ir dosniai dovanoti kitiems, padaryti vietos Vie?pa?iui savo gyvenimo projektuose, su motini?ku ?velnumu priimti gyvenimo kelyje sutinkamus brolius ir seseris.

?Nekaltasis Prasid?jimas n?ra mitas, abstrakti doktrina ar ne?manomas idealas: tai gra?aus ir konkretaus projekto pasiūlymas, iki galo ?gyvendinto mūs? ?mogi?kumo pavyzdys, kuriuo vadovaudamiesi ir Dievo malon?s padedami visi galime prisid?ti prie mūs? pasaulio keitimo ? gera“, – kalb?jo Pranci?kus.

Deja, aplink mus da?nai matome, kaip pirmosios nuod?m?s pretenzija būti ?tarsi Dievas“ (?r. Pr 3, 1-3) toliau ?eid?ia ?monij?, kaip ?is ?tik?jimas savo pa?i? pakankamumu neteikia nei meil?s, nei laim?s. 

Tie, kurie vis? stabili? ir ilgalaiki? ry?i? atsisakym? auk?tina kaip pergal?, nedovanoja laisv?s. Tie, kurie atima pagarb? i? t?v? ir motin?, kurie nenori vaik?, kurie kitus laiko daiktais arba kliūtimis, kurie dalijim?si laiko praradimu, o solidarum? – nuskurdinimu, neskleid?ia d?iaugsmo ir ateities. Kam reikalingi pinigai banke, patogumai butuose, netikri virtualaus pasaulio ?ry?iai“, jei ?irdys lieka ?altos, tu??ios, u?daros? Kokia nauda i? didelio privilegijuot? ?ali? finansinio augimo, jei pus? pasaulio mir?ta nuo bado ir kar?, o kiti abejingai stebi? Kokia prasm? keliauti po vis? planet?, jei kiekvienas susitikimas susiaurinamas iki akimirkos emocijos, iki nuotraukos, kurios niekas neprisimins po keli? dien? ar m?nesi??

?Broliai ir seserys, ?iandien ?velgiame ? Nekaltai Prad?t?j? Marij? ir pra?ome, kad jos meil?s kupina ?irdis mus u?kariaut?, kad ji mus atverst? ir padaryt? mus bendruomene, kurioje sūni?kumas, santuokin? meil?, motini?kumas yra gyvenimo taisykl? ir kriterijus: kurioje ?eimos susitinka, sutuoktiniai viskuo dalijasi, t?vai ir motinos yra ?alia savo vaik?“, – kviet? popie?ius. Paskutinius homilijos ?od?ius jis skyr? naujiesiems kardinolams.

??i? Eucharistij? ?ven?iame kartu su naujaisiais kardinolais. Jie yra broliai, kuri? papra?iau pad?ti man vykdyti visuotin?s Ba?ny?ios ganytojo tarnyst?. Jie kil? i? ?vairi? pasaulio kra?t?, ?kūnija vien? I?mint? su daugeliu veid?, kad prisid?t? prie Dievo Karalyst?s augimo ir sklaidos. Ypatingu būdu patik?kime juos I?ganytojo Motinos u?tarimui“, – sak? Pranci?kus. (RK / Vatican News)