Popie?ius Papua Naujojoje Gvin?joje: ?mogui reikia ne tik g?rybi?, bet ir didel?s vilties
?Jūs? t?vyn?je, ?imtus sal? turin?iame archipelage, kalbama daugiau nei a?tuoniais ?imtais kalb?, tiek pat, kiek yra etnini? grupi?: tai rodo rodo kultūrin? turtingum?. Ir prisipa?insiu, kad tai mane labai ?avi, taip pat ir dvasiniu lygmeniu, nes ?sivaizduoju, kad ?i did?iul? ?vairov? yra i??ūkis ?ventajai Dvasiai, kuri kuria skirtum? harmonij?“, – sak? Pranci?kus.
Papua Naujoje Gvin?joje taip pat labai gausu gamtos, ?em?s ir vandens turt?. Tai yra g?ryb?s, kurias Dievas duoda visiems, primin? Ba?ny?ios socialin?s doktrinos princip? popie?ius. Kad būt? galima pasinaudoti ?iais turtais, gali prireikti tarptautini? bendrovi? kompetencij?, ta?iau, kad būt? pagerintos gyvenimo s?lygos, visada reikia paisyti teisingo u?darbio paskirstymo ir vietos ?moni? poreiki?.
Gamtos ir kultūros turtai taip pat yra atsakomyb?, kuri ?pareigoja valdan?iuosius ir pilie?ius vertinti ir naudoti ?iuos turtus tokiu būdu, kad tvariai augt? vis? gerov?, ?skaitant abipusiai pagarb? ir visoms pus?ms nauding? tarptautin? bendradarbiavim?.
Būtina ilgalaiki? rezultat? s?lyga yra institucij? stabilumas, kur? palengvina susitarimas d?l tam tikr? esmini? dalyk? tarp visuomen?je egzistuojan?i? skirting? samprat? ir jausm?. Reikia vis? nusiteikimo bendradarbiauti, nors ir esant skirting? po?iūri?.
?Ypa? linkiu, kad baigt?si tarpgentin? prievarta, kuri, deja, nusine?a daugyb? auk?, neleid?ia gyventi taikoje ir trukdo vystymuisi. Tod?l, kreipdamasis ? vis? atsakomyb?s jausm?, raginu sustabdyti smurto spiral?, o vietoje to ry?tingai ?engti keliu, vedan?iu ? vaising? bendradarbiavim? vis? ?alies ?moni? labui“, – ragino Pranci?kus, u?simindamas apie, deja, gana da?nus prane?imus apie ?moni? ?ūtis susir?mimuose tarp gen?i?, ?traukt? ? nesibaigiant? ker?to rat?.
Popie?ius Pranci?kus pridūr?, jog min?ta atsakomyb?s, taikos ir bendradarbiavimo nuostata leis spr?sti Bugenvilio salos klausim? nekurstant sen? ?tamp?. ?ioje vienoje i? did?iausi? Saliamono salyno sal?, kaip byloja kronikos faktai, jau kelet? de?imtme?i? gyvuoja separatistinis jud?jimas, gim?s kaip pasiprie?inimo gamtos resurs? i?naudojimui s?jūdis. Tuo metu Bugenvilyje veik? viena i? did?iausi? vario kasykl? pasaulyje. Po ?vairi? susir?mim? buvo pasira?yti taikos susitarimai, ta?iau autonominio regiono statuso turin?ios salos vald?ia, pla?iai remiama vietos gyventoj?, neslepia ketinimo per kelet? ateinan?i? met? paskelbti nepriklausomyb?.
T?sdamas savo mintis, popie?ius Pranci?kus pabr???, jog santarv? visuomen?je ir kiekvieno ry?tas ka?k? paaukoti d?l vis? g?rio leis atsiliepti ? ?vairius i??ūkius ir poreikius: pagerinti infrastruktūras, sveikatos ir ?vietimo paslaugas, oraus darbo s?lygas.
Kita vertus, kad gyvent? gerai, jaust? gyvenimo skon? ir nestokot? dr?sos imtis pla?i? sumanym?, ?mogi?kai būtybei reikia ne vien būtiniausi? dalyk?, bet ir didel?s vilties ?irdyje.
Materialini? g?rybi? gausa be ?io sielos kv?pavimo neu?tikrina gyvybingos ir ramios, darb??ios ir d?iaugsmingos visuomen?s gyvenimo, prie?ingai, u?daro j? savyje. ?irdies sausroje pametama orientacija, pamir?tama teisinga vertybi? skal?, sustingstama. Tai matome kai kuriose turtingose visuomen?se, kurios prarado ateities vilt? ir nebemato prie?as?i? perduoti gyvenim? ir tik?jim? ateities kartoms.
Tod?l būtina dvasia atsigr??ti ? didesn? tikrov?, kad ?mogaus elges? palaikyt? vidin? stipryb?, sauganti nuo sugedimo ir nuo sugeb?jimo matyti savo darbo prasm? ir j? gerai atlikti praradimo. Jo vizito Papua Naujoje Gvin?joje ?ūkis, primin? popie?ius, yra sudarytas i? vieno ?od?io – ?Melskis“. Tauta, kuri meld?iasi, gaus stipryb?s, vilties ir vidin?s laisv?s i? auk?tybi?.
?Visiems, kurie i?pa??sta es? krik??ionys, daugumai jūs? tautos, kar?tai linkiu, kad tik?jimas niekada netapt? tik apeig? ir ?sakym? laikymusi, bet susid?t? i? meil?s J?zui Kristui ir sekimo juo“, – link?jo popie?ius, pasak kurio, toks tik?jimas i? ties? bus ?kvepiantis, nu?vie?iantis ?mogaus ir visos bendruomen?s gyvenimo keli?.
Kreipimosi ? Papua Naujosios Gvin?jos vald?ios, pilietin?s visuomen?s ir diplomatinio korpuso narius pabaigoje popie?ius d?kojo u? katalik? bendruomeni? daromus artimo meil?s darbus, link?damas, kad jie i? ties? tarnaut? visiems, bendradarbiauti su valstyb?s institucijomis, kitomis krik??ioni? bendruomen?mis ir kitomis religijomis, su visais geros valios ?mon?mis. Popie?ius pamin?jo palaimint?j? kankini? Petro ToRoto ir kun. Giovanni Mazzucconi liudijimus, meld? Arkangelo Mykolo, Papua Naujosios Gvin?jos glob?jo, u?tarimo ir apsaugos. Kristaus Evangelija, pridūr? popie?ius, n?ra susieta su jokia ?emi?ka galia, ji skirta visoms tautoms, kad jose augt? Dievo karalyst?, teisingumo, meil?s ir taikos karalyst?.
?Tegul ?i karalyst? būna priimta ?iame kra?te, kad visos Papua Naujosios Gvin?jos tautos, su savo tradicij? ?vairove, gyvent? harmoningai ir būt? brolyb?s ?enklas pasaulyje“, – reziumavo popie?ius. (RK / Vatican News)
