Popie?ius Dilyje: jūs? istorija ir tik?jimas pad?s i?spr?sti naujas problemas
Savo kreipimesi popie?ius vis? pirma kalb?jo apie kai kuriuos Ryt? Timoro tapatyb?s elementus ir istorijos faktus, kurie veikia kra?to ?moni? kasdienyb? ir ?iandien.
Tam tikra prasme, pasak Pranci?kaus, Ryt? Timoras, pasipuo??s kalnais, mi?kais ir lygumomis, gra?iomis pakrant?mis ir kvepian?iais vaisiais, yra Azijos, Okeanijos ir Europos susitikimo ?em?. Azijoje gimusi? krik??ionyb? ? Ryt? Timor? prie? penkis am?ius atne?? misionieriai dominikonai i? Portugalijos. Tai dar vienas pavyzdys, jog Evangelijos, sugeban?ios harmonizuotis su skirtingiausiomis kultūromis, pa?aukimas yra visuotinis, o kultūros, susitikusios su Evangelija, pateikia nauj? ir gili? sintez?.
Popie?ius pamin?jo sunk? Ryt? Timoro 1975-?j? – 2002-?j? met? istorijos puslap?: kra?tas nustojo būti Portugalijos kolonija, i?gyveno Indonezijos invazij?, kol pagaliau tapo i? ties? savaranki?ku.
Pranci?kus pasid?iaug?, kad po dideli? i?bandym? Ryt? Timoras sugeb?jo atgimti, prad?ti nauj? vystymosi faz?, vertinan?i? ?mones ir aplink?.
?D?kokime Vie?pa?iui u? tai, kad, i?gyvendami tok? dramati?k? savo istorijos laikotarp?, nepraradote vilties ir u? tai, kad po tamsi? ir sunki? dien? pagaliau i?au?o taikos ir laisv?s au?ra“, – sak? popie?ius Pranci?kus. Jos siekti pad?jo, kaip sak? ?v. Jonas Paulius II, 1989 metais lankydamas Ryt? Timor?, ?si?aknijimas katalik? tik?jime, skatinan?iame gailestingum? ir atleidim?.
?is tik?jimas taip pat grind?ia susitaikymo su broliais i? Indonezijos paie?kas. Anot Pranci?kaus, jis labai vertina ?i? krik??ioni?k? nuostat? Ryt? Timoro istorijoje ir labai nor?t?, kad ir kituose konfliktuose laim?t? taikos tro?kimas ir istorin?s atminties i?tyrinimas, būt? u?gydytos ?aizdos, neapykant? nusvert? susitaikymas, o susiprie?inim? – bendradarbiavimas.
Pranci?kus pamin?jo Ryt? Timoro sprendim? suteikti valstybinio dokumento status? jo ir Al Azharo did?iojo imamo 2019 metais pasira?ytai Deklaracijai apie ?moni? brolyb?, ?traukti j? ? ?vietimo programas. Jis link?jo toliau i?mintingai statyti ir tvirtinti respublikos institucijas, kad jos i? ties? atstovaut? pilie?iams ir tarnaut? visiems kra?to ?mon?ms tuo metu, kai kyla nauj? i??ūki? ir randasi nauj? problem?, leid?iant, kaip ir anks?iau, kad Evangelija ?kv?pt? naujus sumanymus ir pasirinkimus.
Vienas i? toki? i??ūki? yra emigracija, u? kurios slypi nepakankamas ar blogas i?tekli? tvarkymas, ?eimoms u?tektin? u?darb? u?tikrinan?i? darbo viet? trūkumas. Ypa? daug skurdo kaimi?kosiose vietov?se. Reikia plataus u?mojo ir suderinto pilietini?, religini? bei socialini? j?g? veikimo, kad emigravimui būt? pasiūlytos kitos alternatyvos. Kitos socialin?s ryk?t?s – jaunimo piktnaud?iavimas alkoholiu ar j? būrimasis ? gaujas.
Min?t? problem? sprendimui gali pad?ti ne vien geras naftos ir duj? rezerv? tvarkymas, bet ir geras parengimas t?, kurie netolimoje ateityje bus pakviesti valdyti kra?t?. ?ioje formacijoje, neabejojo popie?ius, labai naudinga Ba?ny?ios socialin? doktrina, kuri padeda suprasti, ar i? ties? yra darbuojamasi d?l vis? visapusi?ko vystymosi, ar kuriami nepriimtini disbalansai, paliekantys para?t?se daug ?moni?.
?Vis d?lto, nors problem? netrūksta – kaip ir kiekvienai tautai ir kiekvienai epochai – dr?sinu jus pasitikin?iai ir viltingai ?velgti ? ateit?“, – sak? Pranci?kus Ryt? Timoro vald?ios, pilietin?s visuomen?s ir diplomatinio korpuso atstovams. Du tre?daliai ryt? timorie?i? neturi trisde?imties met?. Tai ai?kus ?enklas, kad būtina investuoti ? ugdym?, ?eim? ir mokykl?. Popie?ius link?jo, kad jaunuoli? entuziazmas, dr?sa, ?vilgsnis ? ateit? vaisingai jungt?si su senoli? i?mintimi ir patirtimi.
?Katalik? Ba?ny?ia, jos socialin? doktrina, pagalbos ir labdaros stokojantiems institucijos, visiems tarnaujan?ios ?vietimo ir sveikatos apsaugos institucijos taip pat yra vertingas resursas, leid?iantis viltingai ?velgti ? ateit?“, – pridūr? popie?ius. Pana?iai, nesena kra?to istorija, heroji?kos, kantrios ir ry?tingos pastangos leidusios Ryt? Timorui tapti taikia ir demokratine ?alimi, kuri kuria solidari? ir broli?k? visuomen?, yra motyvas kliautis, kad dabartin?s problemos ir sunkumai taip pat bus protingai ir kūrybingai ?veikti, pa?ym?jo ?ventasis T?vas. Savo kreipim?si jis u?baig? maldavimu ? Dievo Motin?, kad ji globot? Ryt? Timoro pastangas būti demokratiniu kra?tu, kuriame kiekvienas gali gyventi taikiai ir oriai, bei Dievo laiminimo pra?ymu vietos kalba. (RK / Vatican News)