杏MAP导航

Brangūs jaunuoliai!

Pra?jusiais metais prad?jome eiti vilties keliu Did?iojo jubiliejaus link apm?stydami ?ventojo Pauliaus ?od?ius ?D?iaukit?s viltyje“ (Rom 12, 12). Ruo?damiesi 2025 m. jubiliejinei piligrimystei, ?iemet semiam?s ?kv?pimo i? prana?o Izaijo, kuris sako: ?Tie, kurie pasitiki Vie?pa?iu, [...] nepavargs eidami“ (Iz 40, 31). ?ie ?od?iai paimti i? vadinamosios Paguodos knygos (Iz 40–55), kurioje skelbiama Izraelio tremties Babilone pabaiga ir naujo vilties bei atgimimo am?iaus prad?ia – Dievo tauta gali gr??ti ? t?vyn? d?l naujo ?kelio“, kur? istorijoje Vie?pats atveria savo vaikams (plg. Iz 40, 3).

Ir mes ?iandien gyvename laikais, pa?enklintais dramati?k? aplinkybi?, kurios kelia nevilt? ir neleid?ia ramiai ?velgti ? ateit?, – tai karo tragedija, socialin? neteisyb?, nelygyb?, badas, ?mogaus ir kūrinijos i?naudojimas. Da?nai did?iausi? kain? mokate jūs, jaunimas, jau?iate ateities netikrum? ir nematote savo svajoni? ?gyvendinimo perspektyv?. Tod?l jums kyla gr?sm? gyventi be vilties, tapti nuobodulio ir melancholijos kaliniais, kartais pasiduoti iliuzijoms ?sitraukiant ? nusi?engimus ir destruktyvius dalykus (plg. Bul? Spes non confundit, 12). ?tai kod?l, brangieji, nor??iau, kad ir jus pasiekt? vilties ?inia, kaip Izrael? Babilone, – ir ?iandien Vie?pats atveria prie? jus keli? ir kvie?ia juo ?engti su d?iaugsmu ir viltimi.

1. Gyvenimo piligrimyst? ir jos i??ūkiai

Izaijas prana?auja apie ??jim? nepavargstant“. Tad apm?stykime ?iuos du aspektus: ?jim? ir nuovarg?.

Mūs? gyvenimas yra piligrimyst?, kelion?, raginanti pranokti savo ribas, laim?s paie?kos kelias; ypa? krik??ioni?kasis gyvenimas yra piligrimin? kelion? link Dievo, mūs? i?ganymo ir vis? g?rybi? pilnatv?s. Tame kelyje ?vykdyti tikslai, patirti pasiekimai ar s?km?s, jei jie lieka tik materialūs, po pradinio pasitenkinimo akimirkos vis tiek palieka mus alkanus, trok?tan?ius gilesn?s prasm?s; tie dalykai iki galo nepatenkina mūs? sielos, nes mus sukūr? Tas, kuris yra Begalyb?. Tod?l mumyse glūdi transcendencijos tro?kimas, nuolatinis nerimastingas noras ?gyvendinti auk?tesnius tikslus, siekimas ?daugiau“. ?tai kod?l, kaip jau ne kart? esu sak?s, jums, jaunuoliai, nepakanka ??velgti ? gyvenim? i? balkono“.

Nors pradedame savo kelion? entuziastingai, vis d?lto normalu, kad anks?iau ar v?liau imame jausti nuovarg?. Kai kuriais atvejais nerim? ir vidin? nuovarg? sukelia socialinis spaudimas siekti tam tikr? s?km?s standart? studijose, darbe ir asmeniniame gyvenime. Tai sukelia liūdes?, nes gyvename tu??io aktyvizmo ?urmulyje, kuris ver?ia mus u?pildyti savo dienas tūkstan?iais dalyk? ir vis tiek jausti, kad niekaip ne?stengiame padaryti u?tektinai ir atitikti auk??iausio lygio reikalavim?. ?? nuovarg? da?nai lydi nuobodulys. ?i apatijos ir nepasitenkinimo būsena būdinga tiems, kurie nieko nesiima, neapsisprend?ia, nesirenka, niekada nerizikuoja ir mieliau lieka savo komforto zonoje, u?sisklend? savyje, matydami ir vertindami pasaul? i? u? ekrano, niekada ?nesitepdami rank?“ problemomis, kitais ?mon?mis, gyvenimu. Toks nuovargis yra tarsi cementas, ? kur? panardintos mūs? kojos, ilgainiui jis sukiet?ja, apsunkina, paraly?iuoja ir neleid?ia jud?ti ? priek?. Man labiau patinka keliaujan?i?j? nuovargis, o ne nuobodulys t?, kurie stovi vietoje ir nenori leistis ? kelion?!

Paradoksalu, bet priemon? nuovargiui ?veikti n?ra stov?ti vietoje ir ils?tis. Veikiau reikia leistis ? keli? ir tapti vilties piligrimais. Tai mano kvietimas jums: keliaukite viltyje! Viltis ?veikia bet kok? nuovarg?, kriz? ar nerim?, suteikia stipri? motyvacij? eiti pirmyn, nes ji yra dovana, kuri? gauname i? paties Dievo: Jis pripildo mūs? laik? prasm?s, ap?vie?ia mus kelyje, parodo mums gyvenimo krypt? ir tiksl?. Apa?talas Paulius pavartojo stadione lenktyniaujan?io ir pergal?s prizo siekian?io atleto ?vaizd? (plg. 1 Kor 9, 24). Tie, kurie esate dalyvav? sporto var?ybose – ne kaip ?iūrovai, bet kaip j? dalyviai, – gerai ?inote, kokios vidin?s stipryb?s reikia norint pasiekti fini?o linij?. Viltis yra būtent ta nauja, Dievo ?lieta j?ga, ?galinanti mus i?tvermingai atsilaikyti lenktyn?se; viltis suteikia ?toliareg? ?vilgsn?“, permatant? dabarties sunkumus ir nukreipiant? mus ? tikr? tiksl? – bendryst? su Dievu ir am?inojo gyvenimo pilnatv?. Jei yra gra?us tikslas, jei gyvenimas nenueina ? nebūt?, jei tai, apie k? svajoju, k? planuoju ir ?gyvendinu, nebus prarasta, tada verta keliauti ir prakaituoti, ?veikti kliūtis ir patirti nuovarg?, nes galutinis atlygis yra nuostabus!

2. Piligrimai dykumoje

Gyvenimo piligrimyst?je nei?vengiamai teks susidurti su i??ūkiais. Senov?je ilgesn?se piligrimin?se kelion?se tekdavo patirti met? laik? ir klimato kait?, eiti gra?iomis pievomis ir v?siais mi?kais, taip pat ?veikti snieguotus kalnus ir kar??iu alinan?ias dykumas. Ir tikintiesiems gyvenimo piligrimyst? ar kelion? ? tolim? tiksl? tebereikalauja varginan?i? pastang?, pana?iai kaip Izraelio tautai teko vargti keliaujant per dykum? ? Pa?ado ?em?.

Tai galioja kiekvienam i? mūs?. Gavusieji tik?jimo dovan? i?gyvenote ir laiming? akimirk?, kai Dievas buvo ?alia ir jaut?te jo artum?, ir akimirk?, kai patyr?te dykum?. Gali atsitikti taip, kad po pradinio entuziazmo studijuojant ar dirbant, patiriant pol?k? sekti Kristumi – santuokoje, kunigyst?je ar pa?v?stajame gyvenime – ateina kriz?, d?l kurios gyvenimas atrodo kaip sunkus ?jimas dykuma. Ta?iau ?ie kriz?s laikotarpiai n?ra prarastas ar nenaudingas laikas, jie gali tapti reik?minga galimybe augti. Tai akimirkos, kai i?gryninama viltis! Krizi? metu i? ties? ?lunga daugelis netikr?, per ma?? mūs? ?ird?iai ?vil?i?“, jos demaskuojamos, ir taip liekame nuogi savo pa?i? ir esmini? gyvenimo klausim? akivaizdoje, anapus vis? iliuzij?. Tuomet kiekvienas i? mūs? gali sav?s paklausti: kokiomis viltimis grind?iu savo gyvenim?? Ar jos tikros, ar tai tik iliuzijos?

Tokiomis akimirkomis Vie?pats mūs? neapleid?ia; jis t?vi?kai prisiartina ir visada duoda duonos, kuri atgaivina mūs? j?gas, kad gal?tume keliauti toliau. Prisiminkime, dykumoje keliaujan?iai tautai jis dav? manos (plg. I? 16), o pavargusiam ir nusivylusiam prana?ui Elijui du kartus pasiūl? duonos paplot? ir vandens, kad jis gal?t? eiti ?keturiasde?imt dien? ir keturiasde?imt nakt? iki pat Dievo kalno Horebo“ (plg. 1 Kar 19, 3–8). ?iuose bibliniuose pasakojimuose Ba?ny?ios tik?jimas ??velg? brangios Eucharistijos dovanos provaizd?ius: tai tikroji mana ir tikras i?teklius, viatikas, kur? Dievas duoda palaikydamas mus kelion?je. Pasak palaimintojo Karolio Aku?io, Eucharistija yra greitkelis ? dang?. Jaunajam Karoliui Eucharistija tapo svarbiausiu kasdieniu susitikimu! Taip glaud?iai susivienij? su Vie?pa?iu, einame nepavargdami, nes jis eina su mumis (plg. Mt 28, 20). Kvie?iu i? naujo atrasti did?i?j? Eucharistijos dovan?!

Nei?vengiamais nuovargio momentais savo piligrimyst?je ?iame pasaulyje mokykim?s ils?tis kaip J?zus ir J?zuje. Jis pataria gr??usiems i? misijos mokiniams (plg. Mk 6, 31) pails?ti; taip pat pripa??sta, kad ir jums reikia kūno poilsio, laisvo laiko papramogauti, pasim?gauti draug? kompanija, pasportuoti ir net i?simiegoti. Ta?iau yra gilesnis poilsis, sielos poilsis, kurio daugelis ie?ko, bet nedaugelis randa: jis randamas tik Kristuje. ?inokite, kad patiriant bet kok? vidin? nuovarg? galima rasti atgaiv? Vie?patyje, kuris jums sako: ?Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prisl?gti: a? jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28). Kai kelion?s nuovargis jus prisl?gs, gr??kite pas J?z?, mokykit?s ils?tis jame ir pasilikti jame, nes ?tie, kurie pasitiki Vie?pa?iu, [...] nepavargs eidami“ (Iz 40, 31).

3. Nuo turist? iki piligrim?

Brangūs jaunuoliai, kvie?iu jus leistis ? kelion?, atrasti gyvenim? sekant meil?s orientyrais ir ie?koti Dievo veido. Patariu jums: keliaukite ne kaip paprasti turistai, bet kaip piligrimai. Jūs? kelion? neturi būti tik pavir?utini?kas ?jimas per gyvenimo vietas, nesuvokiant sutinkamo gro?io, neatrandant nueit? keli? prasm?s, vien gaudant akimirksnius, trumpalaikes patirtis, kad jas būt? galima u?fiksuoti asmenuk?se. Taip elgiasi turistas. Kita vertus, piligrimas visa ?irdimi pasineria ? sutiktas vietas, jas prakalbina, paver?ia savo laim?s paie?k? dalimi. Taigi jubiliejin? piligrimyst? siekia ??enklinti vidin? kelion?, kuri? visi esame pa?aukti keliauti, kad pasiektume galutin? tiksl?.

Laikydamiesi ?i? nuostat?, visi ruo?iam?s Jubiliejiniams metams. Tikiuosi, kad daugeliui i? jūs? pavyks atvykti kaip piligrimams ? Rom? ir ?engti pro ?vent?sias duris. Bet kuriuo atveju kiekvienas tur?site galimyb? ?i? piligrimyst? atlikti ir dalin?se Ba?ny?iose, i? naujo atrasti daugyb? vietini? ?ventovi?, kuriose puosel?jamas ?ventos ir i?tikimos Dievo tautos tik?jimas bei pamaldumas. Tikiuosi, kad ?i jubiliejin? piligrimyst? kiekvienam i? mūs? bus ?gyvo ir asmeni?ko susitikimo su Vie?pa?iu J?zumi, i?ganymo ?vartais“, momentas“ (Bul? Spes non confundit, 1). Raginu j? i?gyventi vadovaujantis trimis pamatin?mis nuostatomis: d?kojimu, atvira ?irdimi ?lovinant Diev? u? gautas dovanas, pirmiausia gyvyb?s dovan?; paie?ka, kad kelion? i?reik?t? nuolatin? tro?kim? ie?koti Vie?paties neslopinant ?irdies tro?kulio; ir galiausiai atgaila, kuri padeda pa?velgti ? save, atpa?inti klaidingus kelius bei pasirinkimus, kuriuos kartais darome, ir taip ?stengti atsiversti ? Vie?pat? ir jo Evangelijos ?vies?.

4. Vilties piligrimai siun?iami ? misij?

Pateikiu jūs? kelionei dar vien? ?taig? ?vaizd?. Atvyk? ? ?ventojo Petro bazilik? Romoje pereiname aik?t?, kuri? supa did?io architekto ir skulptoriaus Gian Lorenzo Berninio sukurta kolonada. Visa kolonada atrodo tarsi did?iulis gl?bys: mūs? Motina Ba?ny?ia rankomis apkabina ir priima visus savo vaikus! ?iais art?jan?iais ?ventaisiais Vilties metais kvie?iu jus visus patirti gailestingojo Dievo apkabinim?, patirti jo atleidim?, vis? mūs? ?vidini? skol?“ dovanojim?, kaip ?prasta biblin?je jubiliejini? met? tradicijoje. Patyr? Dievo pri?mim? ir jame atgim?, jūs taip pat tapkite atviromis rankomis daugeliui savo draug? ir bendraam?i?, kuriems reikia pajusti Dievo T?vo meil? per jūs? atvir? pri?mim?. Kiekvienas dovanokite ?bent ?ypsen?, draugyst?s gest?, broli?k? ?vilgsn?, nuo?ird? i?klausym?, nemokam? paslaug?, ?inodamas, jog J?zaus Dvasioje tai gali tapti vaisinga vilties s?kla tiems, kurie tai priima“ (ten pat, 18), ir taip tapkite nenuilstan?iais d?iaugsmo misionieriais.

Eidami pakelkime tik?jimo akis ? ?ventuosius, kurie prie? mus ?jo ?iuo keliu, pasiek? tiksl? ir paliko mums savo dr?sinant? liudijim?: ?I?kovojau ger? kov?, baigiau b?gim?, i?laikiau tik?jim?. Tod?l man?s laukia teisumo vainikas, kur? an? dien? man atiduos Vie?pats, teisingasis Teis?jas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie su meile laukia jo pasirodant“ (2 Tim 4, 7–8). ?vent?j? vyr? ir moter? pavyzdys mus patraukia ir palaiko.

Dr?sos! Visus jus ne?iojuosi savo ?irdyje ir kiekvieno i? jūs? kelion? pavedu Mergelei Marijai, kad, sekdami jos pavyzd?iu, mok?tum?te kantriai ir su pasitik?jimu laukti to, ko viliat?s, i?likdami savo kelyje vilties ir meil?s piligrimais.

Roma, Laterano ?v. Jono bazilika, 2024 m. rugpjū?io 29 d., Jono Krik?tytojo nukankinimo min?jimas.

Pranci?kus