Mi?ios D?akartos stadione: i?girsti Dievo ?od? ir juo gyventi
Rugs?jo 5 d. Ba?ny?ia liturgijoje min?jo ?v. Kalkutos Motin? Teres?. Mi?i? Evangelijoje buvo kalbama apie prie Genezareto e?ero ?vykus? J?zaus susitikim? su ?vejais, kurie vis? nakt? triūs? nieko nesu?vejojo, ta?iau pasitik?dami J?zumi dar kart? u?met? tinklus ir sugavo daug ?uv?. T? akimirk? ?vejai tapo J?zaus mokiniais.
Pasak Pranci?kaus, ?ios dienos Evangelija mums kalba apie du esminius dalykus kiekvieno J?zaus mokinio gyvenime: klausytis J?zaus ?od?io ir pagal j? gyventi. Pirmiausia turime klausytis, nes viskas kyla i? klausymosi, i? atidumo tam, k? J?zus sako, i? mums siūlomos jo draugyst?s dovanos pri?mimo. Ta?iau, pri?m? Dievo pri?m? Dievo ?od?, turime juo ir gyventi. Kitaip klausymasis būt? berg?d?ias, tik apgaudin?tume patys save. Turime klausytis ne tik ausimis, bet Dievo ?od?io s?kla turi kristi ? mūs? ?ird? ir perkeisti mūs? m?stym?, jausmus ir veikim?.
?ios dienos Evangelijoje girdime, kad minios ver??si prie J?zaus klausytis Dievo ?od?io. ?i scena mums kalba apie tai, kad ?mogaus ?irdis visada ie?ko tiesos, galin?ios pasotinti jos laim?s tro?kim?. Negalime pasitenkinti vien ?mogi?kais ?od?iais, ?io pasaulio kriterijais, ?emi?kais sprendimais. Mums visada reikia ?viesos, ateinan?ios i? auk?tybi?, kuri ap?viest? mūs? ?ingsnius. Mums reikia gyvojo vandens, galin?io numal?inti sielos tro?kul?, reikia paguodos, kuri nenuvilia, nes ateina i? dangaus, o ne i? laikin? ?io pasaulio dalyk?. Tarp daugyb?s ?mogi?k?j? ?od?i?, kurie kartais svaigina, bet da?nai yra tu?ti, mums reikia Dievo ?od?io, vienintelio, kuris gali nuvesti mus prie tikrosios gyvenimo prasm?s.
?Broliai ir seserys, nepamir?kime, – sak? Pranci?kus, – pirmoji mokinio u?duotis yra ne apsivilkti i?ori?kai tobulo religingumo drabu?iais, ne daryti stebinan?ius dalykus ar imtis grandiozini? sumanym?. Prie?ingai, pirmasis ?ingsnis turi būti klausytis vienintelio gelbstin?io J?zaus ?od?io. Mūs? tik?jimo gyvenimas prasideda tada, kai nuolankiai priimame J?z?, klausom?s jo ?od?io ir leid?iame, kad jis kelt? mumyse klausimus, mus supurtyt?, pakeist?.“
Ta?iau, t?s? homilij? Pranci?kus, Vie?paties ?odis negali likti tik gra?i abstrakti id?ja, neturi tik su?adinti trumpalaikes emocijas, bet turi perkeisti mūs? ?vilgsn? ir ?ird?. ?inoma, kai imam?s daugyb?s kasdienio gyvenimo u?duo?i?, kai stengiam?s kurti teisingesn? visuomen?, ?engti pirmyn taikos ir dialogo keliu, kartais galime jaustis nepakankamai stiprūs. Kartais, ypa?, kai nesulaukiame trok?tam? savo veikimo vaisi?, kai slegia padaryt? klaid? na?ta, galime susidurti su kelion? stabdan?iu nusivylimu. Tokiomis akimirkomis su tokiu pat kaip Petro nuolankumu turime ?iūr?ti ne ? savo tu??ius tinklus, bet ?velgti ? J?z? ir juo pasitik?ti.
Popie?ius primin? ?v. Kalkutos Motin? Teres?, kurios liturginis min?jimas ?ven?iamas rugs?jo 5 d. Ji, nenuilstamai rūpinusis vargingiausiais, sakydavo: ?Net jei jokio: ?Net jei jokio derliaus nesulauksi, niekada nepavark s?ti“. ?Tai, broliai ir seserys, nor??iau pasakyti jums, jūs? tautai, ?iam nuostabiam ir ?vairialypiam salynui, – sak? Pranci?kus Indonezijos katalikams. – Nepavarkite svajoti ir kurti taikos civilizacij?. Visada dr?skite svajoti apie brolyb?. ?siklausykite ? Vie?paties ?od? ir s?kite meil?, dr?siai eikite dialogo keliu, darykite gera, liudykite gerum? su jums būdinga ?ypsena.“
Kadangi ketvirtadienio popiet? D?akartos stadione aukotos Mi?ios buvo paskutinis oficialus popie?iaus vizito Indonezijoje ?vykis, Mi?i? pabaigoje popie?ius pad?kojo ?alies vald?iai, visiems gyventojams ir ypa? katalik? bendruomenei u? nuo?ird? pri?mim?. (jm / Vatican News)
