杏MAP导航

Kalb?damas apie kar?, popie?ius Pranci?kus, kaip ir kitais pana?iais atvejais, perfrazavo Pijaus XII i?tarm? II Pasaulinio karo i?vakar?se, jog su taika neprarandama nieko, o su karu galima prarasti visk?. 

?Kare vienas antausis i?provokuoja kit?. ? stipr? smūg? atsakoma dar stipresniu, ir taip be pabaigos. Karas yra pralaim?jimas. A? tai matau kaip dar vien? pralaim?jim?. Dvi tautos turi gyventi kartu. Pagal i?minting? sprendim?: dvi tautos – dvi valstyb?s. Kaip nurodo Oslo susitarimas: dvi gerai apibr??tos valstyb?s ir Jeruzal? su ypatingu statusu“, – kalb?jo Pranci?kus, primindamas nuosekli? ?ventojo Sosto pozicij? Palestinos ir Izraelio at?vilgiu. Pasak jo, pasaulis i?gyvena tamsi? valand?. Karai nenutrūko ir po pasaulinio karo, o karo industrija klesti. Galima pridurti, jog ?ventasis Sostas pasmerk? ?Hamas“ teroristin? atak?, bet Izraelio pra?? laikytis proporcingumo, kad būt? kuo ma?iau civili? ?ū?i?.

Popie?ius Pranci?kus papasakojo, jog kone kasdien skambina vienintelei Gazos ruo?o katalik? parapijai, teiraujasi apie situacij? ir stengiasi j? palyd?ti. Atsiliepia egiptietis parapijos vikaras Yussufas, mat spalio 7-?j?, kai viskas prasid?jo, klebonas buvo Betliejuje ir iki ?iol negali gr??ti atgal. Gazos parapijos teritorijoje buvo prisiglaud? 563 asmenys, beveik visi krik??ionys, keletas musulmon?, taip pat Motinos Teres?s seser? globojami sergantys vaikai. A?iū Dievui, Izraelio paj?gos iki ?iol gerb? parapijos teritorij?. Pasak Pranci?kaus, jam neramu ir d?l v?l i?nirusio antisemitizmo aprai?k?, taip pat tarp jaun? ?moni?.  

Karas yra baisi tikrov?, su kuria jis kaip popie?ius susidūr?, kai sprogo konfliktas Sirijoje, sak? Pranci?kus. Deja, linkstame priprasti prie karo. Bet neturime susigyventi su karu, taip pat ir tuo, kuris vyksta toli. Labai jau?iame kar? Palestinoje ir Izraelyje, nes tai yra ?ventoji ?em?, jau?iame kar? Ukrainoje, nes jis labai arti, bet taip pat vyksta karai Kongo Demokratin?je Respublikoje, Jemene, Mianmare. Pasaulis kariauja. Ir yra eskalacijos pavojus, rizika, kad karai i?sipl?s. Tegu ?moni? i?mintis tam neleid?ia ?vykti. Labai reikia taikos susitarimo ir Ukrainoje, kuri taip baisiai nukent?jo Stalino persekiojimo laikais, o dabar v?l yra kankin?.

Pokalbiui pakrypus apie migracij?, popie?ius pasteb?jo, kad pana?iai priprantame prie migrant? mir?i? jūroje, nors tai tikri nusikaltimai ?monijai. Jis pats, primin? popie?ius Pranci?kus, yra ? Argentin? atvykusios ital? migrant? ?eimos vaikas. Argentina yra migrant? kra?tas – i?, rodos, 46 milijon? gyventoj? tik apie ?e?i milijonai yra ind?n? kilm?s, o kiti yra kil? i? kitur, i? Italijos, Ispanijos ir kit? Europos kra?t?, Ukrainos, Rusijos, daugyb? – i? Artim?j? Ryt?. ?iame kontekste migracija yra stipri ir pozityvi egzistencin? patirtis, o ne dabartin?s tragedijos – migrant? lageriai Libijoje, i?naudojimas, ?ūtys, patiriama prievarta. Reikia visos Europos solidarumo su did?iausi? na?t?, ?skaitant Italij?, ne?an?iais kra?tais. Taip pat reikia integracijos, kad migracija teikt? naud? asmeniui ir visam kra?tui. Be integracijos migracija tampa problema, pa?ym?jo popie?ius, primin?s Belgijos oro uoste ?vykdyt? teroro akt?, kur? sureng? jauni migrantai, kil? u? u?daros, neintegruotos aplinkos.

Atsakydamas ? klausimus apie pasaulie?i?, ypa? moter?, vaidmen? Ba?ny?ioje ir k? tik pasibaigus? Sinod?, Pranci?kus pa?ym?jo, jog moterys u??m? svarbias pareigas ?vairiose ?ventojo Sosto ir Vatikano institucijose. Pavyzd?iui, Vatikano miesto valstyb?s vicegubernator? yra moteris, vienuol?, ir, galima sakyti, ji priima konkre?ius sprendimus, nes gubernatoriaus vaidmuo yra bendresnis. Net ir komisijoje, kuri vertina kandidatus ? vyskupus, yra trys moterys, nes jos, pasak popie?iaus, turi ypating? nuojaut?. Kalbant apie valdym? ir administracij?, moterys gali u?imti bet kok? post?, bet kunigyst?s atvejis yra kitas: tai ne administracinis, o teologinis klausimas. Yra Petro ?p?dinyst?s principas, kuris yra jurisdikcinis, ir yra marijinis principas, kur? i?rei?kia tai, kad Ba?ny?ia yra moteris ir sutuoktin?. Marija yra svarbiau u? Petr?. Ba?ny?ios kaip moters ir moter? Ba?ny?ioje galia yra stipresn? ir svarbesn? u? vyr? kunig?. Jei visk? paversime tik funkcijomis, pralaim?sime.

Kunig? celibato norma gali būti pakeista ir kunigai gal?t? kurti ?eimas, kaip kuria Ryt? Katalik? Ba?ny?iose. Bet, pasak popie?iaus, jis nemano, kad tai labai savaime pad?t? kunigui i? ties? tapti tuo, kuo turi būti, – visos bendruomen?s t?vu, o ne vien ? save ?velgian?ia sakralia figūra.

Pasak popie?iaus, jis gerai vertina k? tik pasibaigus? Sinod?, jo laisvas diskusijas ir galutin? dokument?, kuris bus skaitomas, tiriamas, o darbas bus t?siamas kitais metais. Anot Pranci?kaus, Ba?ny?ia prad?jo praktikuoti sinodin? dimensij?, kaip to tro?ko jau Paulius VI, konstatav?s, jog ji Vakaruose, skirtingai nei Rytuose, buvo prarasta. Popie?ius pabr??? princip?, kad Ba?ny?ia turi ir nori priimti visus asmenis, kurie v?liau turi augti ir br?sti. Kitas dalykas yra organizacijos, kurios nori tapti Ba?ny?ios dalimi. Principas toks: Ba?ny?ia priima visus, kurie gali būti pakrik?tyti. Asmenys gali būti pakrik?tyti, o organizacijos – ne.

?Vyksiu ? Dubaj?“, – patvirtino popie?ius Pranci?kus, paklaustas apie ?inias, kad jo laukiama JTO klimato kaitos konferencijoje COP28, kuri lapkri?io pabaigoje ir gruod?io prad?ioje ?vyks Jungtini? Arab? Emyrat? sostin?je. Galima priminti, kad 2015 metais popie?ius paskelb? enciklik? ?Laudato Si’“, o ?i? met? spalio 4-?j? – jos t?sin? ?Laudate Deum“, kuriame dar kart? primygtinai pra?o vis? geros valios ?moni? neignoruoti gamtin?s aplinkos problem?, ypa? sukelt? ?moni? veiklos, ir viliasi, kad būsimoje Dubajaus konferencijoje bus priimti neatid?liotini sprendimai. (RK / Vatican News)