Popie?ius: gerbkime ?mog?, vis? kūrinij? ir Kūr?j?
Pirmadienio susitikime dalyvavo ir Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, Kairo Al Azharo didysis imamas Ahmadas Al-Tayyebas bei Glazge vyksian?io vir?ūni? susitikimo pirmininkas Alokas Sharma. Su jais, pasibaigus oficialiai susitikimo daliai, popie?ius Pranci?kus dar kart? susitiko priva?iai.
?Viskas yra susij?. Viskas pasaulyje yra glaud?iai susij?“, – sakoma susitikimo dalyviams ra?tu ?teiktoje popie?iaus Pranci?kaus kalboje. ?Ne tik mokslas, bet ir mūs? religijos bei dvasin?s tradicijos pabr??ia ry?? tarp mūs? vis? ir kūrinijos. Gamtoje atpa??stame dievi?kosios harmonijos ?enklus: n? vienas kūrinys n?ra pats sau pakankamas, kiekvienas egzistuoja priklausydamas nuo kit?, visi vieni kitus papildo ir vieni kitiems tarnauja. Galima netgi sakyti, kad Kūr?jas vienus dovanoja kitiems, kad su meile ir pagarba jie gal?t? augti ir visapusi?kai save realizuoti.“
Pasak Pranci?kaus, kai pripa??stame, kad pasaulis yra tarpusavyje susij?s, ne tik galime ai?kiau matyti ?alingas kai kuri? savo veiksm? pasekmes, bet ir imtis veiksmingesni? sprendim?, kurie sustabdyt? kenksming? veikl? ir siekt? atitaisyti padaryt? ?al?. Suprasdami, kad viskas yra susij?, taip pat suprantame, kad negalime veikti vieni, bet reikia bendro ?sipareigojimo rūpintis kitais ir aplinka. ?sipareigojimui skubiai keisti krypt? ?kv?pimo mes semiam?s ir i? mūs? religij? ir dvasini? tradicij?. Krik??ionims tarpusavio priklausomyb?s vizija kyla i? paties Triasmenio Dievo sl?pinio.
?is susitikimas rodo, kad, nors tarp mūs? yra skirtum?, visus juos pranoksta tarpusavio priklausomyb?s ir bendros atsakomyb?s suvokimas. Pranci?kus savo kalboje pabr???, kad pagrindinis ?sipareigojimo visiems veikti kartu variklis yra meil? – meil?, kuri apima visus, per?engia kultūrines, politines ir socialines ribas.
Did?iausia mūs? ?sipareigojimui trukdanti kliūtis yra mūs? visuomen?se vyraujanti i?metimo kultūra. Pasaulyje pas?tos i?metimo kultūros s?klos sudaigina konfliktus, sukelian?ius labai rimtas ?aizdas, kurias darome aplinkai, – klimato kait?, dykum?jim?, tar??, bio?vairov?s nykim?. Nuo to nuken?ia ir meil?s ry?ys su Dievu, kuris sukūr? ir pa?auk? ?mog?.
Nors dabartin? pad?tis yra gana rimta, vis d?lto, pasak Pranci?kaus, negalime nematyti ir vilties pro?vais?i?. Pastangos rūpintis mūs? bendrais namais ir savimi pa?iais turi vilties prieskon?. Tai kartu ir labai didelis i??ūkis, ? kur? atsiliepti reikia ?vairiais lygmenimis, o vis? pirma kitiems duodamu geru pavyzd?iu ir jaunosios kartos ugdymu. Rūpinimasis savimi ir bendrais namais taip pat turi būti suprantamas kaip pagarbos ugdymas: pagarbos kūrinijai, pagarbos artimui, pagarbos sau ir pagarbos Kūr?jui. Reikia taip pat ugdyti tik?jimo ir mokslo tarpusavio pagarb?. Pagarba, sako popie?ius, n?ra tik abstraktus ir pasyvus kito pripa?inimas, bet turi būti i?gyvenama empati?kai ir aktyviai, siekiant pa?inti kit? ir u?megzti su juo dialog?, eiti tuo pa?iu keliu kaip tikri bendrakeleiviai.
Vatikane vykusio susitikimo dalyviai paskelb? bendr? parei?kim?, kuriuo ?sipareigoja stiprinti pastangas, kad j? atstovaujam? tradicij? sek?jai keist? po?iūr? ? savo santykius su ?eme ir kitais ?mon?mis; skatinti ?vietimo ir kultūros institucijas stiprinti ekologin? ugdym?; dalyvauti vie?uosiuose debatuose aplinkosaugos klausimais; pabr??ti anglies dioksido emisijos ma?inimo svarb?; siekti, kad finansin?s investicijos būt? suderinamos su aplinkosaugos reikalavimais; skatinti savo bendruomenes rinktis tvar? gyvenimo būd?. (JM / Vatican News)
