Pranci?kus: ?monijos brolyb? kaip raktas ? ateit?
Popie?ius labiausiai susirūpin?s d?l ?monijos ateities. Reikia priimti pandemijos metamus i??ūkius, suprasti koki? kriz? i?gyvename, ta?iau kartu turime pasirūpinti ateinan?iomis kartomis. Pandemija kei?ia pasaul?, d?l jos ?monija patenka ? kriz?. Ta?iau po kriz?s nebūsime tokie patys – tapsime geresni, arba blogesni. Nuo mūs? darom? sprendim? kriz?s metu priklausys ?monijos ateitis, sak? Pranci?kus ir klaus?: kok? gyvensenos būd? perduosime ateities kartoms? Turime ruo?ti ateit?, kad ?monija ateityje gyvent? kaip kūrinijos dalis, parengti ?em?, kad ateityje kiti j? ?dirbt?. ?i? kultūr? reikia pl?toti pandemijos metu, sak? popie?ius.
? pandemijos sukelt? skausm? atsiliep? daugelis ?vent?j? ?i? gretim? dur?“, jie kukliais ir kilniais veiksmais at?jo pad?ti savo artimiesiems ir stokojantiesiems. Jie nepab?go, o ?m? konkre?iai spr?sti i?kilusias problemas. ?itaip reikia rūpintis ne tik ?moni? sveikata, būtina atsiliepti ir ? visus sistemos atmest?j? ir darbo netekusi? ?moni? poreikius. Mums i?kil?s did?iulis socialinis i??ūkis, nes atmetimo kultūra paveik? mūs? bendravimo būd?, mes nebegalime vadovautis neteisingumu paremtu ekonomikos modeliu. Pandemija parod? kaip pripratome prie tokios atmetimo atmosferos – atmetame senolius, vargstan?iuosius, vaikus, negimusiuosius – kiekviena gyvyb? svarbi, turime ginti ir gerbti kiekvien? gyvyb?, sak? Pranci?kus.
Kokia ateitis? Turime rūpintis egzistencin?mis periferijomis, bet kartu ir mūs? bendrais namais, rūpintis pasauliu, visata. Reikia pagal naujosios enciklikos ?Fratelli tutti“ mokym? puosel?ti ?monijos brolyb? kaip rakt? ? ateit?. Turime dr?siai prie?intis atmetimo kultūrai. Atmetimo kultūra tapo nuolatine gr?sme. ?iai gr?smei reikia prie?pastatyti kit? gyvensenos būd?, pri?mimo kultūr?, artimo ir brolyb?s kultūr?, sak? Pranci?kus. Pasak jo, ?iandien labiau nei bet kada turime vadovautis brolyb?s dvasia, eiti pas kit?, priimti silpniausius ir pa?eid?iamiausius, jais rūpintis.
Pamin?jus kuriam? vakcin? nuo koronaviruso, popie?ius pakartojo, jog ji negali būti tik kurios vienos valstyb?s, ar j? sukursian?ios laboratorijos nuosavyb?. Vakcina yra visos ?monijos paveldas, nes vis? ?moni? sveikata yra bendras paveldas, jis priklauso bendrajam g?riui.
Palietus migrant? tem?, popie?ius Pranci?kus patikino, jog nesirūpindami migrantais neteksime didel?s ?monijos dalies, kartu su ja prarasime j? atstovaujam? kultūr?. Turime pasigilinti ? migracijos prie?astis, sak? Pranci?kus primindamas Libano ir Sirijos atvejus. I?tisos ?eimos b?ga nuo niekam nesuprantamo karo. O mūs? kra?tai ar gaili likti neutralūs ?ios skausmingos pad?ties akivaizdoje? – klaus? popie?ius.
Popie?ius pasid?iaug? daugeliu ?moni?, ?skaitant dvasininkus, pa?v?stuosius, pasaulie?ius ir vyskupus, kurie darbuojasi, kad Ba?ny?ia vis labiau pane??t? ? vargstan?i?j? ba?ny?i?. Yra gra?i? pavyzd?i? kaip atveriami nauji keliai. Visa ?monija gali ?itaip reaguoti, ypa? periferijose, reikia organizuotis, patikino popie?ius, kartu kviesdamas prisiminti persekiojamas jadzid? ir rohinj? tautas. Joms reikia mūs? pagalbos. Kol ?monija nesuvoks savo atsakomyb?s u? tai, nebus vilties, sak? Pranci?kus.
Popie?ius prisipa?ino, jog kovo 27-sios vakar? tu??ioje ?v. Petro aik?t?je kopdamas slid?iais laiptais bijojo palysti, daug meld?si: mano ?irdyje buvo visa ken?ianti Dievo tauta, visa pandemijos i?tikta ?monija. Meld?iausi kopdamas laiptais, eidamas vis? laik? meld?iausi. ?itaip i?gyvenau mald? u? ?monij?, ken?ian?i? nuo koronaviruso pandemijos, sak? Pranci?kus. Jis pridūr?, kaip bendrosios audiencijos be tikin?i?j? dalyvavimo jam buvo nelengvos, jis jaut?si tarsi kreipt?si ? vaiduoklius. Tod?l tomis dienomis, kai negal?jo priimti ir susitikti su ?mon?mis daug kalb?josi telefonu ir ra??.
2021 metais Ba?ny?ia min?s ?v. Ignaco Lojolos, J?zaus draugijos, kuriai priklauso popie?ius Pranci?kus, steig?jo atsivertimo 500 met? jubiliej?. Popie?ius pripa?ino, jog trok?ta jubiliejaus proga apsilankyti Manresoje, Ispanijoje, kurioje prasid?jo Ignaco atsivertimo kelion?. Popie?ius palink?jo: ??v. Ignaco Lojolos atsivertimas yra ??irdies susitikimas“. Jis gali paskatinti ir mus susim?styti apie mūs? pa?i? asmenin? atsivertim?, tapti proga pra?yti atsivertimo malon?s, kad geb?tume daugiau myl?ti ir tarnauti pagal J?zaus Kristaus stili?“. (SAK / Vatican News)
