Tre?iadienio katechez?. Ko reikia, kad prad?tume rūpintis?
?Visos gyvyb?s formos yra susijusios tarpusavyje ir mūs? sveikata priklauso nuo Dievo sukurt? ir mūs? rūpes?iui patik?t? ekosistem? būkl?s. Piktnaud?iavimas yra sunki nuod?m?, kuri ?aloja ir sargdina. Geriausias prie?nuodis netinkamam elgesiui su mūs? bendrais namais yra kontempliacija. Nes, kai nei?mokstama sustoti, steb?tis ir vertinti gro??, nenuostabu, kad kiekvienas dalykas virsta daiktu naudojimui ir i?naudojimui be skrupul?“, – sak? ?ventasis T?vas. Ta?iau mūs? bendrieji namai, kūrinija, n?ra vien paprastas i?teklius. Kiekvienas kūrinys turi savaimin? vert? ir savu būdu atspindi Dievo gerum? bei i?mint?.
?Reikia atskleisti ?i? vert? ir dievi?kos ?viesos spindul?, o, kad atskleistume, turime nu??iūti, klausytis ir kontempliuoti. Be kontempliacijos lengva ?smukti ? i?balansuot? ir i?puikus? antropocentrizm?, kuris, pristatydamas mus kaip absoliu?ius vis? kit? kūrini? valdytojus, perdeda ?mogi?k? būtybi? vaidmen?“, – sak? popie?ius ir pridūr?: ?I?kraipyta biblini? tekst? apie sukūrim? interpretacija prisid?jo prie ?ios klaidingos perspektyvos, kuri leid?ia i?naudoti ?em? iki tiek, kad ji tampa negyva“.
Pasak popie?iaus, tokiu atveju pretenduojame u?imti Dievo viet?, griauname Jo sumanymo harmonij?, u?mir?? gyvyb?s saugotoj? pa?aukim? virstame pl??rūnais. Tiesa, kad galime ir turime dirbti ?em?, derindami tūkstantmet? patirt? ir naujas technologijas, kad i?gyventume ir vystytum?s. Ta?iau darbas n?ra i?naudojimo sinonimas, jis visada apima rūpest?. Negalime apsimesti, kad galime toliau kurtis materialin? gerov? nesirūpindami bendrais namais, kuriuose esame prisiglaud?. Mūs? skurd?iausi broliai ir mūs? motina ?em? dejuoja d?l ?alos ir neteisingumo, pra?o pakeisti krypt?.
Tod?l, dar kart? pakartojo popie?ius Pranci?kus, taip svarbu i?mokti kontempliuoti. Kontempliacija leid?ia atrasti kituose ir gamtoje ka?k? daug daugiau u? j? teikiam? naud?. Atskleid?iame dalyk? vidin? vert?, suteikt? Dievo. Tod?l daugyb? dvasini? mokytoj? mok?, jog dangus, ?em?, jūra, kiekvienas kūrinys gali mus v?l atvesti prie Kūr?jo ir bendryst?s su kūriniais. Pavyzd?iui, ?v. Ignacas Lojola dvasini? pratyb? pabaigoje kvie?ia meil?s kontempliacijai, svarstyti, kaip Dievas mato savo kūrinius ir d?iūgauti su jais, atskleisti Dievo dvelksm? kūriniuose, laisvai ir su malon?s pagalba juos myl?ti ir globoti.
Derama kontempliacija, pabr??? popie?ius, n?ra tarsi ?vilgsnis i? i?or?s, tarsi nebūtume panir? ? kūrinij?, tarsi nebūtume jos dalis, tarsi būtume paprasti steb?tojai. Prie?ingai, kontempliacija yra tarsi ?vilgsnis i? vidaus, kuris leid?ia suprasti, kad ir mes patys esame integrali ?io gro?io dalis, leid?ia pajausti pa?aukim? j? globoti ir saugoti.
?Kas moka kontempliuoti, tas labiau link?s imtis darbo, kad keist? tai, kas s?lygoja nuosmuk? ir ?al? sveikatai. Tas taip pat ?sipareigos ugdyti ir skleisti naujus gamybos ir vartojimo ?pro?ius, sieks naujo ekonominio augimo modelio, kuris gerbt? bendrus namus“, – sak? popie?ius, pabr??damas ry?? tarp kontempliacijos ir veiksmo.
?Kontempliuoti ir rūpintis: ?tai dvi nuostatos, kurios kloja keli? mūs?, ?mogi?k? būtybi?, santykio su kūrinija korekcijai“, – pabr??? ?ventasis T?vas. – ?Daug kart? mūs? santykis su kūrinija yra kaip tarp prie??: naikinu kūrinij? d?l pelno. I?naudoju kūrinij? d?l naudos. Nepamir?kime, kad u? tai reikia brangiai sumok?ti. Nepamir?kime ispani?ko posakio, jog Dievas atleid?ia visada, mes – kartais, o gamta – niekada.“
Popie?ius primin? ?i? dien? ?ini? apie dar dviej? dideli? ledyn? tirpim? ir skilim? Amundseno jūroje, vandens lygio kilimo rizik? ir daug i? to kylan?i? problem?. Tai, pridūr? Pranci?kus, vyksta ir d?l to, kad ?mogus nesirūpina bendrais namais. Mums reikia broli?ko ry?io su kūrinija, turime rūpintis bendrais namais ir globoti juos – Dievo mums duot? paveld?.
Pranci?kus taip pat pabr???, kad, remiantis vokie?i? protestant? teologu D. Bonhoefferiu, nepakanka trumpalaik?s ir ? save orientuotos perspektyvos: man tiek pakaks. Klausimas n?ra, ar tau pakaks, bet ar pakaks kitai kartai, vaikams, anūkams. K? jiems paliksime, jei taip elgsim?s toliau?
Kūrinijos glob?jai, kūrinijos sargai, vilties sargai: tarp j? popie?ius pamin?jo ?iabuvi? tautas – joms turime d?kingumo ir atgailos skol? u? padaryt? blog?, jud?jimus ir asociacijas, kurie saugo teritorijos kultūrines ir gamtines vertybes, ta?iau ne visada yra vertinami, nes neteikia pinigin?s naudos.
Kūrinijos glob?jai dalyvauja taikioje rūpes?io revoliucijoje. ?Kontempliuoti ir rūpintis, kontempliuoti ir saugoti: save pa?ius, kūrinij?, savo vaikus, anūkus, ateit?. Kontempliuoti ir rūpintis, saugoti, kad paliktume paveld? ateinan?iai kartai“, – pakartojo popie?ius, kuris pabr???, kad ?io u?davinio nereikia deleguoti kitiems, nes tai yra kiekvienos ?mogi?kos būtyb?s u?davinys ir kiekvienas gali ir turi tapti bendr? nam? glob?ju, sugeban?iu ?lovinti Diev? d?l kūrinijos, kontempliuoti kūrinius ir juos saugoti. (RK / Vatican News)
