Popie?ius Mauricijuje. ?ventumas ir d?iaugsmas
??ia, prie?ais altori?, kuris yra skirtas Mergelei Marijai, Taikos karalienei, ant kalvos, nuo kurios matosi miestas ir tol?liau jūra, esame Mauricijaus ir kit? Indijos okeano sal? gyventoj? daugyb?, kuri susirinko klausytis J?zaus skelbiam? palaiminim?. Tai tas pats Gyvenimo ?odis, kuris turi t? pa?i? gali? kaip ir prie? du tūkstan?ius met?, t? pa?i? kaitr?, kuri u?dega ir ?al?iausias ?irdis. Kartu galime pasakyti Vie?pa?iui – tikime ? Tave, tik?jimo ?viesoje ir ?irdyje ?inome, jog Izaijo prana?yst? yra tiesa: Tu skelbi taik? ir i?ganym?, skleidi ger?j? ?ini?. Tegyvuoja mūs? Dievas“, – sak? popie?ius Pranci?kus prad?damas homilij?.
Palaiminimai yra krik??ionio ?tapatyb?s kortel?“. Tai atsakymas ? klausim?: ?Kaip būti geru krik??ioniu?“ – ?Daryti tai, k? J?zus sako palaiminimuose, kiekvienam savo būdu“. To pavyzdys, anot popie?iaus, yra palaimintojo ir Mauricijuje labai gerbiamo t. Jacques’o-Desiré Lavalio gyvenimas. Jis ?inojo, kad evangelizacija n?ra būti toli, bet tapti viskuo visiems: i?moko verg? kalb?, mok?, būr? bendruomenes, kurios pa?ios t?s? misij?. Tokios gyvybingos misijos reikia ir ?iandien, joje savo viet? turi atrasti ir jaunuoliai.
Skaudu konstatuoti, kad nepaisant ekonominio augimo pastaraisiais de?imtme?iais, jaunuoliai ?iandien taip ken?ia, j? ateitis neai?ki. ?Jaunuoliai turi būti mūs? pirmoji misija“, – pabr??? Pranci?kus. Ne tolimu ir abstrak?iu būdu, bet suteikiant jiems viet?, i?mokstant j? kalb?, i?klausant j? istorijas, būnant greta, leid?iant pajusti, kad jie yra Dievo palaiminti. ?Neleiskime, kad i? Ba?ny?ios ir visuomen?s būt? pavogtas jaunas veidas!“, – sak? popie?ius, u?simindamas apie ?prekiautojus mirtimi“.
?ventasis T?vas padr?sino gyventi palaiminimais dabar, nelaukti ?palankesnio laiko“, nes galios ir pasaulio interesai da?nai susivienija prie? mus ir kuria aplink?, kurioje sunku realizuoti ?mogi?k?j? solidarum?. Gyventi palaiminimais, primin? jis, taip pat rei?kia mok?ti d?iaugtis ir būti laimingiems, nes tik d?iugūs krik??ionys ?adina tro?kim? eiti tokiu pat keliu.
Kai girdime gr?sming? prognoz?, jog ?mūs? vis ma?iau“, neturime pirmiausia galvoti apie vienos ar kitos pasi?ventimo formos skai?iaus ma??jim?, bet apie trūkum? vyr? ir moter?, kurie nori patirti laim? ?ventumo kelyje, maitinti ?irdies ugn? gra?iausiu ir i?laisvinan?iu skelbimu.
?Melskim?s, broliai ir seserys, u? mūs? bendruomenes, kad jos liudyt? krik??ioni?ko gyvenimo d?iaugsm? ir i?vyst? ?vairi? ?ventosios Dvasios siūlom? gyvenimo form? ?ventumo su?yd?jim?“, – kviet? popie?ius. Pasak jo, Marijos, mus saugan?ios ir lydin?ios Motinos, atvaizdas mums primena, jog ji buvo pavadinta palaimint?ja. Jos, patyrusios skausm? tarsi ?ird? veriant? kalavij?, savo Sūnaus mirtyje per?engusios did?iausios kan?ios slenkst?, pra?ome dovanos atsiverti ?ventajai Dvasiai, nuolatiniam d?iaugsmui, kuris nepasiduoda ir neatsitraukia, visada leid?ia jausti ir tvirtinti, kad ?Visagalis daro did?ius dalykus ir ?ventas yra Jo vardas“. (RK / Vatican News)
