杏MAP导航

?D?iaugiuosi gal?damas ?io trumpo vizito metu susitikti su jūs? tauta, pamatyti ne tik jos kultūrin?, etnin? ir religin? ?vairov?, bet vis? pirm? t? gro??, kuriuo spindi jūs? sugeb?jimas atpa?inti ir gerbti skirtumus ir juos sujungti ? vien? darn? projekt?“, – sak? popie?ius. ?Tokia yra jūs? tautos istorija. J? sukūr? i? ?vairi? ?ali? ir kontinent? atvyk? migrantai, atsine?? savo tradicijas, kultūras, religijas ir i?mok? save praturtinti kit? vertyb?mis, gyventi kartu stengiantis ugdyti bendro g?rio siekian?i? brolyb?.“

Mauricijaus gyventojai, remdamiesi savo patirtimi, gali dr?siai kitiems skelbti, kad ?manoma i? tokios ?moni? ?vairov?s sukurti stabiliai ir taikiai gyvenan?i? visuomen?. Skirtingumo gro?is ir vert? i?siskleid?ia tuomet, sak? popie?ius, kai skirtingoms tradicijoms atstovaujantys ir skirtingas vertybes puosel?jantys ?mon?s bendraudami ir bendradarbiaudami sukuria tokius tarpusavio ry?ius, kurie galiausiai tampa sutaikinta ?vairove. Pasak popie?iaus, tai ?rodymas, kad pana?i? bendryst? ?manoma kurti visos ?monijos mastu, kad visa ?moni? ?eima gali gyventi darniai ir vieningai, nieko neatstumdama ir nemarginalizuodama.

Mauricijaus gyventoj? genuose yra i?saugota atmintis tos migracijos patirties, kuri j? prot?vius atved? ? ?i? sal?, kuri paskatino juos būti atviriems skirtingumui, integruoti skirtumus ir kartu su kitais siekti bendro g?rio. ??tai d?l ko dr?sinu jus būti i?tikimiems savo ?aknims ir priimti migrantus, kurie ?iandien pas jus atvyksta, trok?dami geresnio gyvenimo sau ir savo ?eimoms“, – sak? popie?ius.  ?Nuo?ird?iai juos priimkite, kaip ir jūs? prot?viai pri?m? vieni kitus. Ginkite atvirumo ir susitikimo  kultūr?, kuri gerbia migrant? ir vis? ?moni? orum? ir teises.“

Popie?ius sak?, kad verta pripa?inimo ir pasig?r?jimo po Mauricijaus nepriklausomyb?s paskelbimo susikurta demokratin? santvarka, kurios d?ka ?alis yra tapusi taikos oaze. ?Linkiu, – t?s? Pranci?kus, – kad ?is demokratinio gyvenimo stilius būt? kultivuojamas ir pl?tojamas, kad būt? kovojama su bet kokiomis diskriminacijos formomis. Autenti?ko politinio gyvenimo pagrindas yra teis? ir s??iningas politin? bendruomen? sudaran?i? subjekt? dialogas. Jis taip pat remiasi ?sitikinimu, kad kiekvienas vyras ir moteris turi savyje potencial?, kuris gali prisid?ti prie ?moni? santyki?, intelektini?, kultūrini? ir dvasini? vertybi? puosel?jimo.“ ?iame kontekste popie?ius pamin?jo politikams tenkan?i? ypating? atsakomyb?: ?Jūs, kurie aktyviai dalyvaujate Mauricijaus Respublikos politiniame gyvenime, – sak? Pranci?kus, – turite būti pavyzdys visiems, kurie jumis pasitiki, ypa? jaunimui. Savo elgesiu, pasiry?imu kovoti su visomis korupcijos formomis, turite parodyti koks rimtas darbas yra tarnavimas bendram g?riui, kaip svarbu būti vertiems vis? pilie?i? pasitik?jimo.“

Mauricijaus politinio ir visuomeninio gyvenimo lyderiams sakytoje kalboje popie?ius pamin?jo ir ?alies ekonomin? pa?ang?. ?Pagr?stai galite ja d?iaugtis,  ta?iau nepraraskite ir budrumo“, – sak? Pranci?kus. ?iais laikais da?nai tenka konstatuoti, kad ekonominis vystymasis ne visada rei?kia vis? ?moni? gerov?s augim?. Popie?ius dr?sino pl?toti toki? ekonomin? politik?, kuri būt? kiek ?manoma labiau orientuota ? ?mog?, kad rūpint?si teisingu pelno paskirstymu, kad jaunimas gal?t? ?sidarbinti, kad būt? pasirūpinama silpniausiais visuomen?s nariais. Nepasiduokite pagundai kurti stabmeldi?ko ekonominio modelio, kuris aukoja ?moni? gyvenimus ant spekuliacij? ir vien naudos siekimo altoriaus, kuris siekia greito pelno aukodamas vargstan?iuosius, gamt? ir jos resursus.

Ypatingas akcentas popie?iaus kalboje Mauricijaus politikams skirtas ir ekologijai. Popie?ius pamin?jo ?alies katalik? ganytojo kardinolo Maurice’o Piat pernai, kai ?alis min?jo nepriklausomyb?s 50-?sias metines,  paskelbt? lai?k?, kuriame, pana?iai kaip ir enciklikoje ?Laudato si’“, kalbama apie ekologinio atsivertimo būtinum?. Ekologinio atsivertimo reikia ne tik tam, kad ?monija i?vengt? dideli? stichini? nelaimi?. Tokio atsivertimo reikia ir mūs? kasdieniniams pasirinkimams, reikia keisti mūs? gyvenimo stili?, kad ekonomin? pa?anga tarnaut? vis? gerovei, nekeldama nei ekologini?, nei socialini? krizi?.

Popie?ius pamin?jo pagirtinus Mauricijaus religini? bendruomeni? santykius. ?vairi? tikyb? i?pa?in?jai gerbdami vieni kit? tapatyb? bendradarbiauja bendram labui ir kartu liudija bet kok? redukcionizm? pranokstan?i? transcendentin? ?mogaus gyvyb?s vert?. Mauricijaus katalikai yra pasiry?? ir toliau dalyvauti ?iame vaisingame dialoge, kuris dav? tiek daug vaisi? ?alies istorijoje.

Baigdamas kalb? politikams popie?ius dar kart? pad?kojo u? nuo?ird? pri?mim?. ?Nuo?ird?iai linkiu, kad Dievas laimint?  jūs? taut? ir visas pastangas, kuriomis ugdote kultūr?, civilizacij? ir religini? tradicij? bendradarbiavim? siekdami kurti teising? visuomen?, kuri atsimena visus savo vaikus, ypa? tuos, kurtiems reikia pad?ti. Dievo meil? ir gailestingumas jus telydi ir tesaugo!“ – sak? popie?ius baigdamas savo kalb? politikams.  (JM / VaticanNews)