Popie?iaus spaudos konferencija l?ktuve
?Su taika reikia elgtis kaip su naujagimiu“
Pirmieji ? popie?i? gal?jo kreiptis ?ios kelion?s metu lankyt? ?ali? ?urnalistai. Mozambiko dienra??io ?Noticias“ korespondentas nor?jo i?girsti popie?iaus nuomon? apie susitaikinim? ?alyje, apie galim? ?io vizito ?tak? Mozambike vykstantiems procesams. Popie?ius Pranci?kus pirmiausia pamin?jo savo pirmtako popie?iaus Pijaus XII ?od?ius, kad karas visk? pra?udo, o visk? galima laim?ti tik su taika. Niekada negalima ?ios taisykl?s u?mir?ti. Mozambiko taikos procesas buvo ilgas. Pirmasis jo etapas buvo prad?tas jau gana seniai, paskui jis nutrūko, dar v?liau jis buvo atnaujintas. Labai daug priklauso nuo politini? lyderi?, nuo susiprie?inusioms stovykloms vadovaujan?i? ?moni?. Mozambiko atveju viskas prasid?jo nuo susitikimo prie kavos puodelio... Tame pirmame susitikime dalyvavo ir ?v. Egidijaus bendruomen?s kunigas, kuris spalio 5-?j? taps kardinolu (dabartinis Bolonijos arkivyskupas Matteo Zuppi, red. past.). Paskui ? proces? ?sijung? vis daugiau dalyvi? ir galiausiai buvo pasiektas trok?tamas rezultatas. Popie?ius sak?, kad tokiose situacijose reikia būti labai atsargiems, vengti triumfalizmo, suprasti, kad tik taika yra tikrasis triumfas. Turime būti budrūs, nes po ilgo karo atkurta taika yra labai trapi. ?Su taika reikia elgtis kaip su naujagimiu. Reikia daug gerumo ir ?velnumo, reikia atlaidumo ir kantryb?s, kad ji u?augt?, sutvirt?t?“.
?Afrika yra jauna ir kupina gyvyb?s“
T?siant pokalb? apie Afrikos ypatybes, kurias popie?ius i? arti mat? ?ios kelion?s metu, buvo atkreiptas d?mesys ? tai, kad didel? dalis Afrikos gyventoj? yra jauni ?mon?s. Popie?ius sugretino Afrikos ir Europos demografin? situacij?. ?Mo?iut? Europa“, – primin? popie?iaus vizito Strasbūre metu panaudot? termin?. Kas yra ?ios demografin?s senatv?s prie?astis? A? manau, sak? Pranci?kus, kad d?l Europ? kaustan?ios demografin?s ?iemos labiausiai kalta yra gerov?, nenoras aukoti susikurtos gerov?s. ?A? negaliu tur?ti didel?s ?eimos, nes turiu ?sigyti vil?, man reikia keliauti. Su vaikais juk niekada ne?inai... Vaikas – tai rizika“. Toks po?iūris ir yra Europos sen?jimo prie?astis. O ?tai Afrika yra jauna ir kupina gyvyb?s. Popie?ius sak?, kad ?ios savo kelion?s metu, kaip ir per kitas keliones – Filipinuose, Lotyn? Amerikoje – jis mat? ?mones, kurie k?l? savo vaikus tarsi nor?dami pasakyti: ??tai mano lobis, kuriuo a? did?iuojuosi! ?tai mano pergal?!“ Neturtingam ?mogui vaikas yra did?iausias turtas. Vaikai ir jaunimas yra kiekvienos ?alies did?iausias turtas.
Madagaskaro katalik? radijo ?urnalist? popie?i? kalbino apie ?eimos vaidmen? visuomen?je ir Ba?ny?ioje, apie ugdom?j? funkcij?, kuria dalijasi ?eima ir mokykla. Vaik? ugdymas – tai ?eimos atsakomyb?, sak? Pranci?kus. D?l to labai svarbu, kad valstyb?s ?statymai saugot? ?eim?, ?eimos vertybes.
Ksenofobijos u?kratas
Buvo paliesta ir kai kur Afrikoje ?iais laikais pasitaikan?ios ksenofobijos tema. Tai ne tik Afrikos problema, tai liga, kuri ?iandien yra u?kr?tusi daug ?ali?. Kas stato sienas, nor?damas apsiginti nuo i?orini? pavoj?, da?nai nesupranta, kad jis pats save atitveria nuo pasaulio. Ksenofobijos u?krat? platina kai kurie populistiniai politiniai jud?jimai. Popie?ius primin?, jog visai neseniai jis yra sak?s, kad kai kurios ?iandien girdimos politik? kalbos labai pana?ios ? tai, k? 1934 m. kalb?jo Hitleris. Pana?i? problem? turi ir Afrika. Neseniai sukako 25 metai nuo Ruandos tragedijos. Prie jos privedusi gen?i? tarpusavio neapykanta – tai irgi ksenofobija. Reikia su ja kovoti, reikia kovoti su visomis jos aprai?komis, kad nevirst? tokiomis tragedijomis, kaip Ruandoje.
Ideologin? kolonizacija
?urnalistas i? Mauricijaus pad?kojo popie?iui u? sveikinim? i? ?agoso sal? kilusiems ?mon?ms. Kai buvo skelbiama Mauricijaus nepriklausomyb?, ?agoso salos liko brit? vald?ioje, o sal? gyventojai buvo prievarta perkelti ? Mauricij?. Ar popie?ius gal?t? paremti ?iuos ?mones, norin?ius sugr??ti ? gimt?sias vietas? Popie?ius pirmiausia pamin?jo bendr? Ba?ny?ios pozicij?, kad tarptautinio teisingumo klausimus ir valstybi? gin?us turi spr?sti tam skirtos institucijos – Jungtini? Taut? Organizacija ir Hagos tribunolas. ?iuo konkre?iu atveju matome kolonij? laik? palikim?. Kai vyko dekolonizacijos procesas, kolonij? tur?jusios valstyb?s, suteikdamos laisv? savo valdytoms tautoms, ne visk? atidav?, kai k? pasilaik?. Kartais buvo laikomasi tokios logikos: ?em? atiduodu, o tai, kas po ?eme, ir toliau bus mano nuosavyb?. Pasak popie?iaus, ?iandien matome ir kitokias kolonizacijos formas – ideologin? kolonizacij?, kuri ver?iasi ? taut? kultūras, nori suvienodinti vis? ?monij?. Reikia gerbti taut? tapatyb?. Jei gerbsime kiekvien? taut? toki?, kokia ji yra, neliks vietos kolonizacijai.
?Prozelitizmas labiau tinka futbolo sirgaliams“
?urnalistui i? Mauricijaus popie?ius taip pat sak?, kad jam paliko didel? ?spūd? ?alyje vie?pataujanti tarpreligin?s tolerancijos ir dialogo atmosfera. Nebandoma nutyl?ti religin?s tapatyb?s, nei?trinami religiniai skirtumai, bet vieni kitus pripa??sta ir gerbia, nebandymai vilioti ? savo stovykl?. Tokia pakanta ir pagarba yra visuomen?s brandos ?enklas, sak? popie?ius. Jis taip pat papasakojo apie j? sujaudinus? vien? epizod?. Kai jis at?jo ? vyskupo namus, jam paruo?tame kambaryje rado didel? puok?t? g?li?. Kaip v?liau paai?k?jo, g?les atsiunt? musulmon? bendruomen?s imamas. D?iaugdamasis, kad Mauricijuje skirting? tikyb? ?mon?s gerai sutaria ir j? santykiuose n?ra prozelitizmo, popie?ius sak?, kad prozelitizmas labiau tinka futbolo sirgaliams, o religij? santykiuose tenebūna jam vietos. Popie?ius primin? ir garsi?j? ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io fraz?: ?Skelbkite Evangelij?, jei prireikt? – ir ?od?iais“.
?Meld?iuosi, kad schizm? nebūt?“
?The New York Times“ korespondentas klaus? apie kai kuriuose konservatyvi? katalik? sluoksniuose, ypa? JAV, da?n? kritik? popie?iaus asmens ir veiklos at?vilgiu. Ar popie?ius nebijo, kad br?sta nauja schizma? Buvo taip pat primintas epizodas, ?vyk?s ?ios kelion?s prad?ioje, skryd?io ? Afrik? metu, kai vienam ?urnalistui padovanojus popie?iui knyg? apie ?ias konservatyvias JAV katalikyb?s sroves, Pranci?kus atsak?, jog jam garb?, kad amerikie?iai puola.
Kritika visada yra naudinga, sak? popie?ius. Jei kiti tave kritikuoja, tuomet tu privalai sav?s klausti: ar tai tiesa? Iki kokio laipsnio ta kritika yra teisinga? Atvirai i?sakyta kritika reikalinga. Blogai, kai kritikuojama ?po stalu“. Kai veide ?ypsena, o rankoje u? nugaros durklas. Kai jūs matote labai grie?tus krik??ionis, vyskupus, kunigus, ?inokite, kad per didelis grie?tumas slepia problemas, o ne evangelin? ?ventum?. Mes turime būti nuolankūs ?i? ?moni? at?vilgiu. Jie turi problem?, turime būti did?iadvasiai.
Atsakydamas ? klausiam?, ar nebijo schizmos, popie?ius sak?, kad deja Ba?ny?ios istorijoje buvo daug schizm?. Pranci?kus pamin?jo du palyginti nesenus atvejus. Vatikano I Susirinkimo metu atsiskyr? vadinamieji senkatalikiai. Jie atsisak? balsuoti u? popie?iaus neklaidingum? ir i??jo. ?i grup? i? prad?i? buvo labai kategori?ka. V?liau jie gerokai pasikeit?, prieita net iki kunigyst?s sakramento teikimo moterims. Po Vatikano II Susirinkimo taip pat ?vyko pana?us atvejis – atsiskyr? Lefebvre’o sek?jai. Schizmos gr?sm? visada yra, sak? popie?ius. Tai viena i? galimybi?, kuri? turi ?mogus, Vie?paties apdovanotas laisve. A? meld?iuosi, kad schizm? nebūt?, nes mums nevalia rizikuoti siel? i?ganymu. (JM / VaticanNews)
