杏MAP导航

Paie?ka

Nauja tendencija Indijoje – nesuteikti laidojimo viet? krik??ionims

Krik??ioni? lyderi? teigimu, atsisakymas suteikti krik??ionims kapavietes tapo nauja tendencija Vidurio ir Ryt? Indijos kaimuose, siekiant versti krik??ionis atsisakyti savo tik?jimo ir atgrasyti kitus nuo bendravimo su misionieriais. Per pastaruosius dvejus metus vien tik Chhattisgarh ir Odisha valstijos prane?? apie ma?iausiai 25 atvejus.

?Visos krik??ioni? konfesijos Indijoje susidūr? su pasikartojan?iais atvejais, kai tikintiesiems kaimuose buvo atsisakyta suteikti laidojimo vietas. Tai jau tapo tendencija ir kelia rimt? susirūpinim?", – ?ini? agentūrai UCA News gegu??s 22 d. sak? Raipuro arkivyskupas Viktoras Thakuras.

Naujausias atvejis buvo Ankalu Ram Potai, kuris mir? gegu??s 13 d. Havechuro kaime, ?hatisgarho valstijos Kanker rajone. 55 met? Potai prie? kelis de?imtme?ius atsivert? ? krik??ionyb?, o tai sutrikd? kaimo induistus. Kaimo gyventojai prie?inosi jo laidojimui vietin?se kapin?se, nes jis buvo krik??ionis, ir vis? nakt? bud?jo prie mirusiojo nam?, kad jo artimieji nepalaidot? jo tamsoje, prane?? vietos ?iniasklaida.

Tokie atvejai gali atrodyti pavieniai. Ta?iau taip n?ra. ?Tai yra ai?kaus radikali? induist? j?g? plano ir strategijos dalis, kuria siekiama izoliuoti krik??ionis, kelti jiems gr?sm? socialiai ir neleisti kaimo gyventojams net galvoti apie bendravim? su krik??ionimis ir misionieriais“, – sak? ?mogaus teisi? aktyvistas kun. Ajay Singh agentūrai UCA News. Atsisakius suteikti laidojimo viet?, krik??ionys paprastai ve?a mirusiuosius ? krik??ioni? kapines, kurios da?nai yra daugiau nei u? 80–100 kilometr?.

2025 m. kovo 2 d. buvo prane?ta apie unikal? atvej? Siunagudoje,  Odisos Nabarangpuro rajone, kur keturi krik??ionys buvo priversti atsiversti ? induizm?, kad palaidot? ?eimos nar?. Kaime buvo tik trys krik??ioni? ?eimos tarp 30 induist?.

Gentine tvarka besiremian?i? kaim? gyventojai yra nera?tingi ir neturtingi. Kai kurios politin?s partijos ir sektanti?kos grup?s naudojasi situacija ir skirsto ?mones kast?, tik?jimo ir religijos po?iūriu. Jokia politin? partija i? tikr?j? nesprend? tikrosios problemos, kuri yra socialinis ir ekonominis ?moni? skurdas. ?U? ?ios tendencij? slypi kai kurios politin?s partijos ir radikalūs veik?jai, norintys vadovauti ?aliai skaldyk ir valdyk metodu“, – sako krik??ioni? forumo prezidentas.

Krik??ionys nuo seno susiduria su kitokiomis priekabiavimo formomis – tai apima religini? apeig? draudim?, bauginim? ir socialin? atskirt? kaime, fiksuojami  ?iurk?tūs konstitucini? ir ?mogaus teisi? pa?eidimai. Taip pa?eid?iami Indijos ?statymai, ?skaitant lygyb? prie? ?statym? ir teis? ? savirai?kos, minties, tik?jimo laisv?.  Dabar pa?eista teis? ? gyvyb? ir or? palaidojim?.

?mogaus teisi? aktyvistai ragina religinius lyderius ir pilietin? visuomen? ?engti ? priek?, kad i?spr?st? problem?, inicijuodami dialog?, kol dar nev?lu.

(D?/UCA News)

2025 bir?elio 03, 15:14