Ukrainiet? gydytoja Viktorija fronte: tik?jimas skatina veikti
Trisde?imtmet? medik? Viktorija, jau dvejus metus tarnaujanti karo gydytoja Ukrainoje ir dalyvaujanti su?eist? kari? evakuacijoje i? fronto, sakosi fronte nesutikusi nei vieno netikin?iojo. Būtent tik?jimas i?laiko ?mog? karo, skausmo, kan?ios ir galbūt net nusivylimo chaose. ?Daug kart? ma?iau, kaip Vie?pats gelbsti ir tikin?i?j?, ir netikin?i?j? gyvybes, tarsi per aplinkybes būt? pasak?s: A? esu ?ia, neapleidau tav?s“, – sako medik?.
Per trumpas tarnybos pertraukas jauna moteris i? ?alies ryt? vyksta ? Kyjiv? laikyti medicinos egzamin?, nes mokosi paskutiniame kurse. Prie? universitet? ji baig? medicinos institut?, v?liau dirbo vienos Kyjivo ligonin?s terapiniame skyriuje. Karo prad?ioje ji buvo sostin?je. Kai daug ?moni? i?vyko i? miesto, ji nusprend? pasilikti. Ypa? d?l negali? turin?i? ?moni?, taip pat d?l kari?, kuriems reikia medicinin?s pagalbos.
Dabar ji dirba prie?akin?se linijose dviese kartu su vairuotoju. Medik? ma?ai, kartais jai tenka dirbti su reanimacijos komanda. Ji gerai prisimena pirm?j? tarnybos dien? karo zonoje, tarsi ?mirties akyse“. Kartu su reanimacijos komanda ji buvo i?kviesta ? Bachmut?, dar neu?imt? rus?, kad suteikt? pagalb? jaunuoliui, kuris vairavo greitosios pagalbos automobil? ir pateko ? avarij?. Tai buvo u?sienietis, atvyk?s ? Ukrain? savanoriu. Deja, vaikinas patyr? rimt? su?alojim?, ir nors medikai visais būdais steng?si daryti visk?, k? gal?jo, jo i?gelb?ti nepavyko. Viktorija i??jo i? reanimacijos palatos paskutin?, u?merk? mirusiojo akis ir paved? j? Dievo gailestingumui. Meld?si u? vaikin?, kad Vie?pats priimt? j? po tokio did?io pasiaukojimo.
?i skaudi patirtis jaunai gydytojai buvo pirmoji, bet, deja, ne paskutin?. ?veikti ?ias akimirkas jai padeda jos gilus tik?jimas ir Dievo pa?adas: ?A? ?ia, a? tav?s neapleidau“. Ypa? giliai t? pajuto patekusi ? avarij?. Prie? tai i?gyvenusi dvasin?s sausros period?, d?l didelio darbo krūvio jaut?si labai pavargusi ir negal?jo net melstis, tik klaus? Dievo: ?Kur tu esi?“. Vien? dien?, po sunkiai su?aloto ?mogaus evakuacijos, j? ve??s greitosios medicinos pagalbos automobilis pateko ? avarij?, automobilis kelis kartus apvirto. Bet nei ji, nei vairuotojas nebuvo su?eisti. Jai atrod?, kad ant koj? j? pastat? angelai. Ji meld?si taip kar?tai, kaip niekad iki tol, ir pirmas dalykas, k? padar? – nu?jo ? Kramatorsko ba?ny?i? pad?koti Dievui.
Karo gydytojai ir paramedikai turi atlikti savo darb? greitai ir efektyviai, nes jie ne tik kovoja u? kit? gyvybes, bet ir rizikuoja savo gyvyb?mis. Jie turi laikytis protokol?, kad i?gelb?t? gyvybes, ta?iau da?nai padaro daugiau. ??vilgsnis, maloni ?ypsena, padr?sinantis ?odis: tai yra dalykai, kurie protokoluose nenurodyti ir tai neatsiejama kasdienio darbo dalis. Pacientai da?nai laiko mane u? rankos, ypa? tie, kurie d?l skeveldros ?aizd? ar chemini? nudegim? susi?aloja akis“, – pasakoja medik?.
Nors Viktorija ? kan?i? bando ?velgti per tik?jimo prizm?, kartais jai sunku suprasti Vie?paties vali?: ?Da?nai nesuprantu, kod?l viskas susiklosto taip, o ne kitaip, tod?l pra?au Dievo suteikti man i?minties ir j?g? tai priimti“. Jos vilties pro?vaist?s – tik?jime. Viktorija tiki, kad Vie?pats pas?jo savo ir savo vilties s?kl? kiekviename ?moguje. Tik?jimas ver?ia veikti: ji tiki, kad jos ?alis atsilaikys, tod?l eina ? front?, prisideda prie ?moni? gyvybi? gelb?jimo ir daro visk?, k? gali.
(D?/Vatican News)
