Ukrainiet? vienuol?, gydanti fizines ir dvasines ?aizdas
?Mes, ukrainie?iai, nebuvome pasireng? karui. Jis at?jo netik?tai, atsidūr?me jo centre. Kiekvienas reagavo skirtingai, man buvo paprasta apsispr?sti – jei matau su?eist? ?mog?, m?ginu jam pad?ti.“ Tai s. Onufrijos liudijimas Vatikano ?iniasklaidai.
?moni?, patyrusi? fizines ar psichologines traumas, reabilitacija n?ra naujiena vienuolei – ji t? dar? nuo 2014 m., prasid?jus karui Ryt? Ukrainoje. Ta?iau prie? trejus metus Rusijai prad?jus plataus masto invazij?, ?moni? su amputuotomis galūn?mis ar patyrusi? ?vairius su?eidimus labai padaug?jo. Pasikeit? ir nukent?jusi? kategorijos – dabar atsirado ir daug vaik? su ?autin?mis ?aizdomis ar nukent?jusi?j? nuo min?, jiems taikomi kitokie metodai. Ypa? sunku emoci?kai ir dvasi?kai matyti karius, da?niausiai jaunus, su min? ?aizdomis kaklo srityje, nes jie visi?kai priklausomi nuo kit? ?moni? pagalbos, o Ukrainoje n?ra pakankamai struktūr?, kur jie gaut? reikiam? pagalb?.
Be fizin?s reabilitacijos, s. Onufrija teikia dvasin? ir psichologin? pagalb? ?uvusi? ar dingusi? be ?inios kari? ?eimoms, taip pat i?gyvenusiems rus? okupacij? ar gyvenantiems netoli fronto. Vienuol? prisipa??sta, kad, kai ?mon?ms padedama atsigauti po traumos, jie tampa atviresni Dievo pagalbai ir Jo buvimui. ?Jie da?nai man u?duoda klausimus: kod?l? A? buvau geras ?mogus. Kod?l man tai atsitiko? A? neturiu atsakymo. K? galiu padaryti, tai gydyti j? randus, parengti galūn? protezavimui. Galiu pad?ti susigr??inti atmint?, ?veikti panikos priepuolius ar atkurti kai kuriuos fizinius geb?jimus. Ta?iau tik Dievas gali i?gydyti j? siel? ir padaryti visa kita. Tod?l visada rodau jiems keli? pas Diev?, kad jie gal?t? atrasti asmenin? ry?? su Juo ir surasti savo gyvenimo prasm?“, – dalijasi patirtimi s. Onufrija.
Vienuol? ypa? gerai prisimena vien? pacient?, buvus? kareiv?, kuris sprogus minai fronte patyr? stuburo traum? ir negal?jo vaik??ioti. Prie? atvykdamas ? reabilitacijos centr?, jis a?tuonis m?nesius praleido ligonin?je ir buvo fizi?kai bei psichologi?kai i?sek?s. ?Jis nusprend?, kad jei neatsikels ir nevaik??ios, nusi?udys. ?Jau?iau bej?gi?kum?, nes nor?jau jam pad?ti, bet ne?inojau kaip. Ar tik?jau, kad Dievas gali j? i?gydyti ir kad jis v?l prad?s vaik??ioti? Tik?jau, nes Dievas gali veikti ten, kur mes nieko negalime padaryti. Ta?iau taip pat ?inojau, kad Dievas gal?jo tur?ti jam visai kitok? plan?, kurio nesupratau“, – pasakoja vienuol?. Apie tai ji kalb?davosi su kariu, pra?? savo draug? kunig?, seser? ir ?eimos nari? melstis u? j?, kaip ir kitus pacientus, patik?ti j? Dievo gailestingumui. Sesuo Onufrija mat?, kaip po truput? keit?si su?eisto kareivio vidinis pasaulis, jis tapo stipresnis fizi?kai ir dvasi?kai. Vienuol?s paragintas, jis kasdien prad?jo skaityti ?vent?j? Ra?t?, melstis psalmi? ?od?iais ir kalb?tis su Dievu. ?Paskui jis gr??o namo, bet mes palaik?me ry??. Jis neprad?jo vaik??ioti ir grei?iausiai liks ne?galiojo ve?im?lyje. Ta?iau kartkart?mis jis man atsiun?ia nuotrauk?, kuriose jis ve?im?lyje su ?mona va?iuoja ? teatr? ar kitas vietas. Man atrodo, kad tokiomis akimirkomis ?vyksta priart?jimas prie Dievo, kai ?mon?s pradeda atrasti asmenin? ry?? su Juo. Ir kai esu toki? akimirk? liudinink?, esu tikrai d?kinga“, – pasakoja s. Onufrija, teikianti reabilitacin? pagalb? nukent?jusiems nuo karo asmenims.
(D?/Vatican News)
