杏MAP导航

Paie?ka

D?akarta D?akarta  (AFP or licensors)

Popie?ius ir D?akartos me?et?s didysis imamas pasira?ys bendr? deklaracij?

Rugs?jo 3 dien? popie?ius Pranci?kus nusileis D?akartos oro uoste ir prad?s pirm?j? savo apa?talin?s kelion?s etap? Indonezijoje, v?liau aplankys Papua Nauj?j? Gvin?j?, Ryt? Timor? ir Singapūr?. Vykdydamas ?v. Petro ?p?dinio misij? sutvirtinti brolius, popie?ius susitiks su ?vairiomis Indonezijos katalik? bendruomen?mis, o Indonezijos, did?iausio musulmoni?ko kra?to pasaulyje, spauda itin domisi jo ir D?akartos Istiklalo me?et?s did?iojo imamo susitikimu.

Indonezijoje gyvena per 270 milijon? ?moni? ir dauguma yra musulmonai. Krik??ioni? yra apie 24 milijonus, i? kuri? 7 milijonai yra katalikai. Kra?te taip pat gyvena induist?, bahaj? ir budist? ma?umos. Indonezija yra garsi savo geografine, kultūrine ir etnine ?vairove – tai i? keliolikos tūkstan?i? sal? sudaryta valstyb?, kurioje gyvena vir? pusketvirto ?imto etnini? grupi?. Indonezijos islamo tradicija yra atvira ir toleranti?ka, jai svarbi harmonijos s?voka – tai vadinamoji  Pancasila doktrina, kuri? 1945 metais suformulavo ?iuolaikin?s Indonezijos valstyb?s kūr?jas ir vadovas Sukarno. Kita vertus, radikalios islamo sampratos jau daug met? stengiasi ?siskverbti ? Indonezij? ir joms ?iek tiek sekasi. Savo pasek?jus jos skatina elgtis agresyviai kit? religij? i?pa?in?j? at?vilgiu, o kartais – pralieti j? krauj? d?ihado vardu.

Istiklalo me?et?s didysis imamas Nasaruddinas Umaras atstovauja Indonezijos nuosaikaus islamo tradicijai. Istiklalo me?et? galima būt? pavadinti valstybine ir nacionaline Indonezijos musulmon? ?ventove, ji priklauso did?iausi? pasaulio me?e?i? de?imtukui, jos didysis imamas turi svar? bals?. Pra?jusio am?iaus a?tuntame de?imtmetyje u?baigtos me?et?s kompleksas pastatytas greta pagrindin?s D?akartos Merdeka aik?t?s. Jei aik?t?s pavadinimas vietos kalba rei?kia ?laisv?“, tai me?et?s vardas susij?s su ?od?iu ?nepriklausomyb?“. Abu pavadinimai primena Indonezijos nepriklausomyb?s nuo Olandijos ?gijim? ir savaranki?kos valstyb?s sukūrim?.  

Istiklalo me?et?s didysis imamas Nasaruddinas Umaras rugs?jo 5 dien? priims popie?i? ir bus tarpreliginio susitikimo ?eimininkas. Jis taip pat bus vienas i? pagrindini? rengiamos deklaracijos signatar?. ?ios deklaracijos turinys dar n?ra paskelbtas, ta?iau jame bus kalbama, kaip neseniai Indonezijos spaudai sak? pats didysis imamas, temomis, bendromis visiems ?mon?ms ir vis? religij? i?pa?in?jams. Galima priminti, kad pana?? Dokument? apie ?mogi?k?j? brolyb? popie?ius Pranci?kus pasira?? kartu su Al Azharo, istorinio islamo centro Egipte, did?iuoju imamu Ahmadu al-Tayyebu 2019 metais Abu Dabyje. Pasak Istiklalo me?et?s did?iojo imamo, kadangi Abu Dabio dokumente gerai i?ry?kinta religijos laisv?s tema, D?akartos dokumente daug d?mesio bus skirta abiej? religij? ??valgoms apie aplink? ir jos apsaug?.   

Kalbant apie platesn? popie?iaus apsilankymo D?akartos me?et?je kontekst?, verta atkreipti d?mes? ? kelet? svarbi? aplinkybi? – tūkstan?iai Indonezijos musulmon? mok?si ir tebesimoko Kairo Al Azharo islamo universitete, rengdamiesi pamokslavimui ir vadovavimui vietin?ms musulmon? bendruomen?ms. Didysis imamas Ahmadas al-Tayyebas ne kart? yra pabr???s ekstremistini? ideologij? – kalbama būtent apie d?ihadistines sroves – pavoj?. Prie? kelet? savai?i?, liepos viduryje, jis lank?si Indonezijoje. Po susitikimo su juo Indonezijos musulmon? taryba paskelb?, kad bendradarbiavimas su Al Azharu bus stiprinamas būtent d?l jo subalansuoto ir atviro po?iūrio ? socialinius virsmus bei globalius i??ūkius, d?l atidumo visuomeni? stabilumui ir santarvei. O po kito did?iojo imamo i? Egipto susitikimo su Indonezijos prezidentu ir vyriausyb?s atstovais Indonezijos u?sienio reikal? ministras Retno Marsudi pabr???, kad pagrindin? tema buvo nuosaikaus islamo ir tarpreliginio dialogo r?mimas, o ?iuo po?iūriu būsimas popie?iaus Pranci?kaus vizitas leis perduoti labai stipri? taikos ir tolerancijos ?ini?. 

Pamin?tina viena ?domi aplinkyb?: Istiklalo me?et? nuo kataliki?kos ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? katedros skiria tik gatv? ir keletas minu?i? kelio p?s?iomis. Jau kur? laik? gyvuoja tradicija, kad svarbiausi? krik??ioni?k? ?ven?i? proga didysis imamas u?suka ? katedr?, ir atvirk??iai, – svarbiausi? islamo ?ven?i? proga katedros delegacija, vadovaujama D?akartos arkivyskupo, eina pasveikinti me?et?s vadov? ir lankytoj?. O 2021 metais abi ?ventov?s, islami?ka ir krik??ioni?ka, buvo sujungtos patogiu tuneliu, tad dabar i? vienos patekti ? kit? yra labai paprasta. Atidarius ?? po?emin? pra?jim? katedroje lankytoj? padid?jo d?l vieno labai praktinio sumetimo: po me?ete ?rengta per tūkstant? viet? turinti po?emin? parkavimo aik?tel?. Ji labai praver?ia ir tiems katalikams, kurie nori aplankyti katedr? sausakim?ame centre. Ta?iau tunelio inauguracijos metu, dalyvaujant musulmon?, katalik? ir valstyb?s atstovams, buvo nor?ta pabr??ti ir simbolin? prasm?: laisvas per?jimas tarp dviej? ?ventovi? simbolizuoja tarpreligin? ir nacionalin? harmonij? Indonezijoje. (RK / Vatican News)

2024 rugpjū?io 30, 15:09