Pamin?tos vieno ES kūr?j? A. De Gasperi mirties 70-osios metin?s
Alcide De Gasperi gim? 1881 m. ?iaur?s Italijos Trento regione, kuris prie? Pirm?j? pasaulin? kar? priklaus? Austrijai. Gyventojai buvo italai, prisiri?? prie savo kalbos, tik?jimo ir papro?i?, ta?iau buvo akivaizdi ir vokie?i? kultūros ?taka. Būti italu rei?k? principin? nepritarim? austr? vald?iai, bet kartu ir kasdien? bendravim? su kita kultūra bei galimyb? u?megzti dialog? su jos atstovais. A. De Gasperi nuo vaikyst?s buvo dvikalbis.
Baig?s arkivyskupijos gimnazij? A. De Gasperi studijavo filosofij?, literatūr? ir istorij? Vienoje, kur 1905 m. apsigyn? daktaro disertacij?. Labai anksti ?sitrauk? ? politik?, taip pat dirbo ?urnalistu. 1911 m. jis buvo i?rinktas ? Austrijos parlament?. Kai, ?lugus Habsburg? imperijai, Trento regionas kartu su Piet? Tiroliu atiteko Italijai, A. De Gasperi kartu su kunigu Luigi Sturzo ?kūr? katalik? Liaudies partij?. Italijoje vald?i? pa?m? fa?istai Liaudies partij? u?draud?, o A. De Gasperi kaip fa?izmo prie?ininkas buvo nuteistas ketveriems metams kal?jimo. I?leistas po trej? met? ?siki?us popie?iui Pijui XI prad?jo dirbti Vatikano bibliotekoje, vokie?i? okupacijos metais dalyvavo pasiprie?inimo jud?jime.
Po karo Liaudies partija atsikūr? nauju Krik??ioni? demokrat? partijos vardu. Per pirm?j? suva?iavim? A. De Gasperi buvo i?rinktas jos generaliniu sekretoriumi. 1944 m. gruod? jis tapo Italijos u?sienio reikal? ministru, o 1945–1953 m. buvo ministras pirmininkas.
1948 m. lapkrit? Briuselyje vykusioje Europos katalik? konferencijoje A. De Gasperi pristat? suvienytos Europos id?j? ir sav?j? vienijimosi proceso projekt?. Europos vienijimasis tur?jo vis? pirma atsverti Soviet? S?jungos ir j? remiam? Vakar? Europos ?alyse veikian?i? komunist? partij? ?tak?, ta?iau jis taip pat akcentavo krik??ioni?k?j? ?moni? vienyb?s ideal? ir pabr???, kad visuotin? ir nacionalini? kultūr? ribas per?engianti krik??ionyb? buvo vienas svarbiausi? Europos kultūr? suformavusi? veiksni?.
Kai A. De Gasperi bendramintis tuometinis Prancūzijos u?sienio reikal? ministras Robert’as Schumanas 1950 m. gegu??s 9 d. paskelb? savo garsi?j? deklaracij?, jau kit? dien? Italija parei?k? nor? dalyvauti vienijimosi projekte ir tapo viena i? ?e?i? ?ali?, ?steigusi? Europos anglies ir plieno bendrij?, v?liau tapusi? Europos Bendrija ir galiausiai Europos S?junga.
Alcide de Gasperi mir? 1954 m. rugpjū?io 19 d. savo gimtajame Trento regione. Buvo palaidotas Romos ?v. Lauryno bazilikoje. Am?ininkai A. De Gasperi laik? uoliu kataliku, ?vento gyvenimo ?mogumi. Trento vyskupija 1993 m. prad?jo jo beatifikacijos byl?.
Kandidatas ? palaimintuosius yra ir A. De Gasperi bendramintis bei bendra?ygis prancūz? politikas Robert’as Schumanas (1886–1963), paskelb?s jo vardu ? istorij? ??jusi? Europos vienijimosi deklaracij?. 1990 m. Prancūzijos Meco vyskupijoje buvo prad?ta jo beatifikacijos byla. Pasibaigus dieceziniam procesui, 2004 m. byla buvo perduota Vatikano ?vent?j? skelbimo kongregacijai. 2021 m. bir?elio 19 d. buvo paskelbtas heroji?k?j? dorybi? dekretas ir nuo tos dienos Robert’as Schumanas vadinamas garbinguoju Dievo tarnu. (jm / Vatican News)
